Angliavandeniai

Angliavandeniai – svarbūs gyvojo organizmo cheminiai junginiai. Jie sudaro pagrindinę organinių junginių masės dalį žemėje. Terminą “angliavandeniai (karbohidratai)” pirmą kartą pavartojo K. G. Šmitas 1844 m. Tuo metu buvo manoma, kad visi angliavandeniai yra anglies ir vandens junginiai, turintys bendrą formulę Cm(H2O)n. Anglies, vandenilio ir deguonies atomų santykis angliavandenių molekulėje yra 1:2:1.
Gamtoje angliavandeniai egzistuoja monomerų ir polimerų pavidalu, todėl visi angliavandeniai skirstomi į dvi grupes: monosacharidus ir polisacharidus. Polisacharidų grupė sudaryta iš 2-10 monosacharidų molekulių, vadinama oligosacharidais (gr. oligo – nedaug). Monosacharidais vadinami paprasčiausi angliavandeniai, jie hidrolizės reakcijos metu nesuskyla į paprastesnius angliavandenius. Polisacharidai hidrolizės metu skyla į mažiau sudėtingus arba paprasčiausius angliavandenius.
Priklausymas D arba L stereocheminei eilei nulemia angliavandenių biologinę svarbą, nes dauguma gamtinių monosacharidų priklauso D eilei. Į gyvųjų organizmų, tarp jų ir žmogaus, sudėtį įeinantys monosacharidai beveik išimtinai yra D-stereocheminės eilės (D-gliukozė, D-galaktozė, D-ribozė, D-fruktozė ir kt.). Gyvieji organizmai sugeba įsisavinti tik D-eilės monosacharidus, o L-eolės neįsisavina. Pvz. mielių ląstelės sugeba iš D-gliukozės gaminti alkoholį, o iš L-gliukozės alkoholis negaminamas, tačiau yra atvejų kai L-izomeras yra labiau paplitęs negu D. Pvz. L-arabinozė augaluose labiau paplitusi negu D-arabinozė, kurios turi tik tam tikros bakterijų rūšys.
Monosacharidai – kietos, lengvai tirpstančios vandenyje, dažniausiai saldžios medžiagos. Jų fizikines savybes lemia didekis polinių hidroksigrupių kiekis molekulėse. Monosacharidai sunkiai kristalizuojasi, o koncentruojant jų vandeninius tirpalus, susidaro sirupai.
Kai kurių cukrų ir sacharino saldumas
Cukrus
Santykinis saldumas
Sacharozė
100
Gliukozė
50 (70)
Fruktozė
170
Laktozė
20
Maltozė
30
Laktozė
16
Natrio ciklamatas
30
Aspartamas
180
Sacharinas
40 000
Disacharidai:
Paprasčiausi sudėtingi angliavandeniai yra disacharidai. Jie sudaryti iš dviejų vienodų arba skirtingų monosacharidų molekulių. Gamtoje savarankiškai egzistuojančių disacharidų nėra daug. Dažniausiai pasitaikantys disacharidai yra šie: maltozė, celobiozė, laktozė, sacharozė, trehalozė. Hidrolizinant praskiestomis mineralinėmis rūgštimis arba fermentais, disacharidai skyla į dvi monosacharido molekules:
Maltozė – salyklo cukrus (lot. maltum – salyklas). Ji susidaro kaip tarpinis produktas, hidrolizuojant fermentui α-amilazei krakmolą arba glikogeną. Maltozė sudaryta iš dviejų α-D-gliukozės molekulių, susijungusių α-1,4-glikozidiniu ryšiu:
Celobiozė gaunama, vykstant dalinei celiuliozės hidrolizei. Celiuliozę skaido fermentas β-gliukozidazė,...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!