Amoniako gamyba ir jo perspektyvos Lietuvoje

Priedas ..................................................................................................................10
Išvados ..................................................................................................................11
Literatūros sąrašas ................................................................................................12
Įvadas
Amoniakas – produktas, kuris reiklalingas chemijos pamonėje kaip žaliava. Šiame darbe aptarsiu detaliau amoniaką, jo istorinius gavimo būdus, svarbą mūsų gyvenime ir jo gamybą.
Tyrimo tikslas: apžvelgti amoniako gamybą ir jo perspektyvas Lietuvoje.
Uždaviniai:
• Apibūdinti amoniako gavimą ir gamybą;
• Analizuoti amoniako perspektyvas Lietuvoje.
Amoniako gamyba
Susintetinti amoniaką bandyta jau XVIII a. Tačiau daug bandymų šiai sintezei atlikti buvo mėginta jau XIX a. Bandė parinkti palankias sąlygas, bei katalizatorius nors visos pastangos nedavė lauktų rezultatų. Tik 1904 – 1908 metais V. Nernstas ir F. Haberis susintetino amoniaką iš azoto ir vandenilio dujų mišinio su specialiai paruoštais katalizatoriais (laboratorinėmis sąlygomis). Pramoninė amoniako sintezė pradėta 1913m. Pagal F. Haberio ir K. Bošo metodu. Iki to laiko amoniaką gaudavo iš kokso dujų, o nuo XX a.pr. – veikiant kalcio cianamidą vandeniu.
Amoniakas (NH3) – dujinis azoto ir vandenilio junginys, vienas plačiausiai vartojamų ir svarbiausių chemijos pamonės produktų.
Elektroninė amoniako formulė: Struktūrinė formulė:
Kadangi amoniakas yra azoto ir vandenilio darinys, panagrinėkime kokį vaidmenį atlieka azotas. Azotas įeina į baltymų sudėtį, o baltymai turi didelę įtaka organizmuose (augalų, gyvūnų ir žmogaus) vykstantiems procesams. Azoto poreikiai žemės ūkyje ilgą laiką buvo tenkinami Čilės salietra (natrio nitratu), kadangi jos atsargos buvo negausios reikėjo sukurti ekonomišką būdą išgauti iš atmosferos azoto ir paversti jį junginiu. Tada buvo pasiriktas amoniako sintezės iš azoto ir vandenilio būdas:
N2 + 3H2 ↔ 2NH3 + Q
Kai buvo atliekama ši reakcija, iškilo daug problemų, tačiau jos buvo išspręstos. Kadangi ši reakcija egzoterminė ir vyksta mažėjant tūriui, todėl ją atlikti reikia kuo mažesnėje temperatūroje ir aukštesniame slėgyje. Bet net 400˚C temperatūroje reakcijos greitis yra per mažas pramoninei sintezei. Tačiau aukštesnėje temperatūroje gaunama mažiau amoniako.
Amoniakas pramonėje sintetinamas naudojant katalizatorių (susmulkinta geležis su aliumino ir kalio oksido priemaišomis) 20 m aukščio sintezės kolonose. Kolonos gaminamos iš specialių rūšių plieno. Kad sintezės kolonos būtų atsparios aukštam slėgiui ir temperatūrai, tarp cilindrinės katalizatoriaus...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!