Nėra žmogaus, kurio gyvenimas nusitiestų kaip rami upė, kurioj nesujuda nė viena bangelė. Nėra žemės kampo, kur būtų galima ramiai pūsti lengvutį pienės pūką ir gyventi žaismu: virš jo galvos atsiranda grasinantis paukštis, pasirengiąs sudrumsti tylą ir pažadinti tikroviniam gyvenimui, kur nerimas nustelbia žaismą.
Visados žmogui reikėjo būti savo gyvenimo gairių ieškotoju bei nerimti, bet gal niekad jam neteko to nerimo pergyventi taip niūriai, kaip dabar. Pagrindinių gyvenimo gairių ieškojimas žmogui yra natūralus dalykas, bet mūsų laikais jis yra tapęs blaškymusi labai dideliame idėjų plote. Čia tik daug stočių, pranašų, sistemų – ištisi tinklai, kurie nepaprastai apsunkina ieškojimą ir ne vieną varo į nusiminimą bei kurį nors radikalų posūkį arba visišką abejingumą. Tuo būdu ne kartą likiminis išsipildymas yra sukliudomas, o žmogus patenka ant seklumos ir čia sunyksta.
Asmenybės problema mūsų laikais darosi vis aštresnė. Išsivystęs kapitalizmas sunaikino žmogiškosios asmenybės vertę. Visa kapitalistė santvarka – darbas, pelnas, kapitalas, ūkinė sistema yra valdoma neasmeninio principo. Asmuo, kaip toks, žmogus kaip asmenybė kapitalizmui neturi reikšmės. Viskas čia yra paremta ekonominių gėrybių mase. Šitas perkeitimas eina nepalankia asmenybei kryptimi.
Vienos iš didžiausių naujausiais laikais laikomų būties problemų – asmenybės problemos, taip pat visuomenės santykio, laisvės ir atsakomybės problemos, kurias padiktavo pati epocha, kai žmonių veikla ir jų santykiai atsisuko prieš pačius žmones. Šiuolaikinis žmogus – tai susvetimėjusio subjekto susvetimėjęs buvimas susvetimėjusiame pasaulyje. Bet egzistencialistinės problemos pasirodė užšifruotos labai painiuose išvedžiojimuose, o šifro raktas pamestas amžinybėje. Viskas absurdiška šiame pasaulyje, absurdiška ir didžiausioji vertybė – laisvė, nes žmogus esąs ,,pasmerktas laisvei“, ir jeigu jis asmenybė – laisvė jam našta. Visuotinio absurdo akivaizdoje žmogus gal tik ekstazėje susitinka su pačiu savimi, atranda (neretai praranda) save. Nesvarbu, kas sukelia tą ekstazę – bendravimas su kitais panašiais žmonėmis, maištas, muzika (ar ,,muzikinis“ triukšmas), kūrybinės energijos prasiveržimas, pasiaukojimas, pagaliau narkomanija.
Pabrėžiant dabartinių laikų modernumą, jo plitimas bei poveikis yra stulbinantis. Be akivaizdžios...
Šį darbą sudaro 3533 žodžiai, tikrai rasi tai, ko ieškai!
★ Klientai rekomenduoja
Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?
Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!
Norint atsisiųsti šį darbą spausk ☞ Peržiūrėti darbą mygtuką!
Mūsų mokslo darbų bazėje yra daugybė įvairių mokslo darbų, todėl tikrai atrasi sau tinkamą!
Panašūs darbai
Kiti darbai
Atsisiuntei rašto darbą ir neradai jame reikalingos informacijos? Pakeisime jį kitu nemokamai.
Pirkdamas daugiau nei vieną darbą, nuo sekančių darbų gausi 25% nuolaidą.
Išsirink norimus rašto darbus ir gauk juos akimirksniu po sėkmingo apmokėjimo!