1919-1939 metų Lietuvos mokslininkų darbo organizavimo ir apmokėjimo srities darbai

1919-1939 M. LIETUVOS MOKSLININKŲ DARBO ORGANIZAVIMO IR APMOKĖJIMO SRITIES DARBAI.
IŠVADOS......................................................................................................................................
LITERATŪRA...............................................................................................................................
PRIEDAI.........................................................................................................................................
Vadyba, kaip ir bet kurios žmogaus veiklos atsiradimas, yra objektyvus reiškinys. Šio reiškinio pagrindas – darbo pasidalijimas.
Vykdant įvairias žmogaus veiklos sferas, plečiantis mainams, sudėtingėjant grupiniams darbams, greta tiesioginio darbo, kurį atliekant gaunamas konkretus rezultatas, objektyviai atsiranda būtinybė vykdyti ir kitokio pobūdžio darbus – nuspręsti, kiek produktų gaminti, su kuo naudingiau pasikeisti, kada pradėti ir kada baigti gamybą, iš kur greičiau ir naudingiau gauti žaliavų ir t.t. šiuos specifinius darbus pradėję dirbti darbuotojai, kaip taisyklė, nebedirbo tiesioginių produkto gamybos darbų. Akivaizdu, kad toks objektyvus darbo pasidalijimas ir buvo vadybos, kaip specifinės žmogaus veiklos užuomazgos [ 9, 16].
Tikrųjų vadybos ištakų Lietuvoje reikėtų ieškoti XVII ir XVIII a. istoriniuose dokumentuose, pavyzdžiui, kad ir tuose, kurie atspindi A. Tyzenhauzo (1733-1785) manufaktūrų veiklą. Istorikų teigimu A.Tyzenhauzas, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės rūmų iždininkas, buvo geras administratorius.
Mokslinės vadybos idėjos, gimusios XX amžiaus pradžioje, greitai pasiekė Lietuvą. Respublikos gyvavimo dešimtmečiu ekonominio pobūdžio žurnaluose pasirodė straipsnių šiais klausimais.
Mokslinės vadybos teoriją sukūrė JAV ir Vakarų Europos inžinieriai praktikai. Daugiausia čia nusipelnė mechanikai, mašinų gamybos specialistai. Tuo tarpu Lietuvoje pradinė šio mokslo bazė buvo visai kita. Tarp pirmųjų F. Teiloro, A. Fajulio, H. Fordo idėjų propaguotojų ir populiarintojų buvo Kauno Vytauto Didžiojo universiteto chemikas prof. J.Šimkus (1873-1944), teisininkas prof. P.V. Raulinaitis (1895- 1969), agronomas S. Nasevičius, regis gana tolimi pramoninei gamybai žmonės. Matyt tai liudija plačią, įvairiapusę šių mokslininkų erudiciją, jų jų gerą pasaulinio mokslo vystymosi suvokimą. Bet tai buvo vis dėlto pavienių entuziastų pastangos [8, 11].
Darbo tikslas: apžvelgti 1919 -1939 m. Lietuvos mokslininkų darbo organizavimo ir apmokėjimo srities darbus.
Uždaviniai:
• išsiaiškinti Lietuvos vadybos specialistų požiūrį į klasikinę vadybos teoriją;
• apžvelgti Mokslinės vadybos draugijos veiklą;
• paanalizuoti reikšmingiausius Lietuvos mokslininkų darbo organizavimo ir apmokėjimo srities darbus.
Darbo metodas – teorinės literatūros analizė.
1. VADYBOS RAIDA LIETUVOJE
Lietuvos vadybos specialistų požiūris į klasikinę vadybos teoriją.
Tuometinis Lietuvos nepriklausomybės laikotarpis sutapo...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!