ĮVADAS
Ketvirtadalis viso Lietuvos gyvavimo atkūrus nepriklausomybę laikotarpio praėjo įsijungus į Europos Sąjungą (ES). Įvertinant, kokių pokyčių buvo tikėtasi ir kas įvyko šiame regione po plėtros, prasminga kelti klausimą, kas įvyko Lietuvoje, kiek ji išnaudoja narystės ES teikiamas galimybes ir kokios pagrindinės kliūtys tai riboja. Žemės ūkis yra nepaprastai svarbi ūkio šaka kiekvienoje valstybėje. Šis sektorius yra specifinis dėl ilgo gamybos ciklo, lėtos lėšų apyvartos, o taip pat ir didelio investicijų poreikio. Didėjanti žemės ūkio gamyba turi labai didelės įtakos kitų šakų bendrosios vertės didėjimui. Paskutinysis dešimtmetis ir pastarieji Lietuvos dalyvavimo ES metai pasižymėjo reformomis tiek šalies ekonomikoje tiek ir valdyme. Pagaliau pradėta galvoti apie tai, kaip padaryti kaimą patrauklų gyventi ir dirbti, kaip išlaikyti jame žmones ir patraukti jaunimą. Narystė ES šalių bendrijoje Lietuvai yra iškėlusi uždavinius, kurie neišvengiamai sietini su šalies ir ypač žemės ūkio modernizavimu. Lietuvos ekonominės integracijos į bendrąją ES rinką programa vykdoma, įgyvendinant Europos komiteto strateginį tikslą - skatinti Lietuvos ekonominę ir verslo integraciją į bendrąją ES rinką, siekiant kuo efektyviau pasinaudoti jos teikiamais privalumais ir atskleidžiant naujas ES rinkos galimybes.
Žemdirbių protestai bei nuolatinės diskusijos dėl žemės ūkio politikos jau tapo kasdienybe Lietuvoje. Daugiau kaip dešimties metų Lietuvos žemės ūkio “reformų” pasekmės – iškreipti rinkos ir finansiniai santykiai tarp skirtingų gamybos proceso grandžių, valstybės ir perdirbimo įmonių skolos žemdirbiams, dideli nerealizuotos perdirbtos produkcijos kiekiai, neefektyvi ūkininkų veikla, beveik nevykstantis išteklių perėjimas į kitas ūkio šakas, nefunkcionuojanti žemės rinka. Pastaruoju metu tapo akivaizdu, kad valstybė visiškai nepajėgi vykdyti prisiimtų paramos žemės ūkiui priemonių, kas sukėlė žemdirbių nepasitenkinimą. Taip pat aišku, jog vykdyta žemės ūkio paramos politika yra ne tik netinkama dėl bendro finansinių išteklių trūkumo šalies biudžete, bet ir iš esmės neefektyvi ir ydinga.
Lietuvos ekonominė integracija į bendrąją ES rinką yra priemonė ilgalaikiams socialiniams-ekonominiams tikslams pasiekti: užtikrinti stabilią ekonomikos plėtrą, pragyvenimo lygio kilimą, aukštą užimtumo lygį. Augantis...
Šį darbą sudaro 15017 žodžiai, tikrai rasi tai, ko ieškai!
★ Klientai rekomenduoja
Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?
Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!
Norint atsisiųsti šį darbą spausk ☞ Peržiūrėti darbą mygtuką!
Mūsų mokslo darbų bazėje yra daugybė įvairių mokslo darbų, todėl tikrai atrasi sau tinkamą!
Panašūs darbai
Atsisiuntei rašto darbą ir neradai jame reikalingos informacijos? Pakeisime jį kitu nemokamai.
Pirkdamas daugiau nei vieną darbą, nuo sekančių darbų gausi 25% nuolaidą.
Išsirink norimus rašto darbus ir gauk juos akimirksniu po sėkmingo apmokėjimo!