Kursiniai darbai
Tarptautinio verslo aplinkos veiksniai, jų tyrimas bei vaidmuo Europos verslo plėtrai
Tarptautinio verslo aplinkos veiksniai, jų tyrimas bei vaidmuo Europos verslo plėtrai Įvadas Temos aktualumas. Tuo metu, kai vis labiau domimasi verslojakij tolesnėmis perspektyvomis plečiant rinką užsienyje, ypač Europos rinkoje, vis svarbesnis dalykas plėtojant verslą tampa pažinti aplinką, kurioje yra veikiama. Vienas iš svarbesnių dalykų analizuojant tarptautinį verslą yra įvertinti jo aplinką ir strategine jos svarbą plėtojant verslą europiniu kontekstu. Ypatingas dėmesys turi būti skiriamas šalies vyriausybės politikai ir tiems veiksniams, kurie turi įtakos kompanijų pasirinkimui, ieškant rinkos nišų Europoje. Be minėtų verslo aplinkos veiksnių, be galo svarbu įvertinti ir nacionalinius kultūros skirtumus, reikšmingus tarptautinio veršio plėtotei, bendrą Europos Sąjungos poveikį verslo aplinkai. Temos naujumas. Tarptautinio verslo tematika yra gana nauja. Iki šiol teorinių ir praktinių tarptautinio verslo tyrimų Europos Sąjungos šalyse, ką jau kalbėti apie Lietuvą, buvo nedaug. Be to, jie yra fragmentiški: tiriama viena ar kita tarptautinio verslo sritis. Trūksta duomenų apie tarptautinio verslo įmonės aplinką, su kokiomis problemomis susiduria verslininkai, steng konkrečią rinką, konkrečią šalį. Mokslinė problema. Problemą, nagrinėjamą šiame straipsnyje, būtų galima formuluoti dviem sakiniais: 1) bendrosios verslo teorijos adaptavimas įvertinant aplinkos veiksnius, plečiant tarptautinį verslą Europos rinkos mastu, ir 2) Europos šalių patirties pritaikymo galimybės numatant Lietuvos verslo aplinkos kitimo tendencijas. Tyrimo objektas. Tarptautinio verslo aplinkos veiksniai. Straipsnio tikslas. Išanalizuoti ir įvertinti pagrindinius tarptautinio verslo aplinkos veiksnius, turinčius įtakos plėtoti verslą užsienyje; numatyti šių aplinkos veiksnių tolesnės perspektyvos tendencijas. Tarptautinio verslo situacija Europos ir globaliu mastu 1980-ieji buvo apibūdinami kaip įsitikinimo potencialiomis galimybėmis sukurti bendrąją Europos rinką (arba SEM, angį. Single European Market) metai, o 1990 metais jau niekas neabejojo, jog bendroji Europos rinka sukurta ir Europa pradėjo siekti įvesti vieną valiutą, o tai galėtų pastūmėti bendrosios rinkos sampratą vienu žingsniu į priekį. 1990 metais įvyko didelių pokyčių Vidurio ir Rytų Europos Šalyse, bandant šias šalis transformuoti tiek politiniu, tiek ekonominiu požiūriu ir pradedant pasiekti aukštų ekonomikos augimo rezultatų jau 1997 metais (J. Piggott, M. Cook, 1999). Tai paskatino vis daugiau verslininkų ieškoti rinkos išplėtimo galimybių plėtojant ryšius su kitomis Šalimis, pažinti skirtingą verslo aplinką ir kultūrą. Konkretaus verslo pasistūrnimą į tarptautinę aplinką iš esmės lėmė tuometinės verslo struktūros ir ateities vizijos. Intensyvėjant verslo globalizacijai, Europos Sąjunga kartu su NAFTA ir ACEAN bSoko šalikos naujose (Rusijos, Kinijos, Brazilijos, Rytų Europos šalių) rinkose. Azijos ekonomika patyrė nenutrūkstamą spartų ekonominį augimą 1980-1990 metais, nepaisant to, kad 1997 metų pabaigoje kai kurios šalys patyrė ekonominę krizę. Nors Japonija buvo dominuojanti ekonominė jėga regione, tai nesutrukdė staigiam Pietų Korėjos, Honkongo (nepaisant Kinijos ekonomikos nuosmukio 1997), Singapūro, Taivano ir Malaizijos ekonominiam augimui. Be to, Kinijos ekonomika dabar auga gan sparčiai, remiama tiesioginių užsienio investicijų iš Jungtinių Amerikos Valstijų ir iš Europos. Amerikoje tuo pat metu NAFTA (arba Šiaurės Amerikos laisvosios prekybos zona, angį. North American Free TradeArea) plėtra paskatino Jungtinių Amerikos Valstijų, Kanados ir Meksikos kaip potencialaus prekybos bloko susikūrimą. Paaštrėjusi konkurencija lėmė Europos ir globalios aplinkos pasikeitimus. Tai turėjo įtakos sumaiščiai verslo aplinkoje; to išdava - įmonės, egzistavusios gana stabilioje aplinkoje, ėmėsi strateginių pakeitimų, norėdamos išlaikyti konkurencinius savo rinkų pranašumus. Tai skatino reikšmingus jų struktūros pasikeitimus, decentralizaciją ir darbuotojų mažėjimą, didesnį organizacinį lankstumą, turėti minimalių pastovių darbuotojų skaičių, galimybes įdarbinti darbuotojus pagal trumpalaikes darbo sutartis, tokiu būdu leidžiant kompanijoms plėstis ir sudaryti kontraktus greitai besikeičiančioje aplinkoje ir išlikti lanksčioms. Tačiau verslo plėtra Europos ar tarptautinėje aplinkoje daugiausia lemiama tiek esamos struktūros, tiek ateities vizijos. Analizuodami esamą verslo situaciją Europos ir globaliu mastu, privalome pateikti pagrindinį kompanijų skirstymą pagal jų veiklos mastą. Pagal veikios mastą (rinką) kompanijos gali būti: • vietinės; • nacionalinės; • europinės; • daugianacionalinės; • globalios. Trumpai aptarsime kiekvieną šių kompanijų tipą. Anot J. Piggotto ir M. Cooko (1999), vietinės kompanijos iš esmės yra susietos su vietos ir regiono rinka ir todėl jos nerodo didžiulio susidomėjimo plėtoti užsienio rinką. Pirmiausiai tai mažos ir vidutiniškai mažos įmonės (arba SME, angį. small, me.dium-size enterprises), kuriose dirba iki 250 darbuotojų, nors dauguma turi iki devynių darbuotojų. Viena iš problemų, su kuria susiduria tokios įmonės, yra informacijos apie rinkos galimybes trūkumas. Ši problema dažniausiai atsiranda dėl trumpalaikių antreprenerių tikslų, nesant strateginių perspektyvų, ypač kai yra išteklių suvaržymų (pirmiausiai finansinių ir žmonių išteklių), o tai trukdo tarptautinę plėtrą. Tuo būdu SME neefektyviai naudojasi Europos Sąjungos fondų tokių kaip Euro-pean Reference centres, BC-NET ir Europart-neriai finansuojamais informacijos šaltiniais. Tuo metu (1990) šios kompanijos suprato, kad jų vietos rinkų saugumui gali kilti grėsmė dėl užsienio konkurentų intervencijos, ypačkai siekiant sukurti bendrąją Europos rinką buvo sumažintos prekybos klūtys. • SME, apsisprendusios plėsti arba teikti savo produkciją užsienyje, dažniausiai veikia per agen--^ą,-o-šis^andapriimtiniatis-ią-šios-produkcijos— paskirstymo kanalą ir padeda parduoti jų produktus ar paslaugas numatytoje šalyje ar šalyse. Nacionalinės kompanijos taip pat daugiausia versląplėtoja namų rinkoje, bet atidžiai svarsto galimybes plėtoti verslą užsienyje,ypač mąsto apie naujus pardavimo ir paskirstymo kanalus naujose rinkose. Daugeliui tokių kompanijų pirmiausia svarbu išsiplėsti tam tikroje šalyje, prieš išeinant iš savosios. Šios kompanijos sie kia pakankamai išplėsti savo produkciją ir mažmeninės prekybos vienetus prieš apsispręsdamas investuoti įkitas šalis. Dažnai pirmiau apsisprendžiamą kurti bendras įmones, aljansus. Bendra įmonė yra tokia, kurią sukuria dvi ar daugiau kompanijos, neperskirstydamos savo akcijų; o strateginiai aljansai gali turėti begalę formų: tai gali apimti ir pasikeitimus akcijomis, nors nedažnai. Tai naudingas būdas siekiant įeiti į uždarą rinką, sumažinti riziką, rasti atvirų paskirstymo kanalų, kurti naują produktą, dalijantis tyrimais (arba R ir D, angį. research and deve.lopment arknow-how). Europinės kompanijos yra tos, kurios tvirtai susietos su Europa ir nori išplėsti gamybą ir mažmeninės prekybos vienetus kitose šalyse. Tačiau jos nėra pakankamai didelės, kad galėtų vadintis daugianacionalinėmis kompanijomis (MNC, angį. multinational companies). Savo kelyje jos dažniausiai susiduria su keletu teisinių ir organizacinių problemų, nors gali užtrukti, kol ras paskirstymo kanalus ar įsteigs mažmeninės prekybos vienetus. Įsikūrusios Europoje, tokios kompanijos gali siekti išplėsti savo veiklą naujose Europos Sąjungos šalyse ar Rytų Europoje pasikliaudamas patirtimi ir kompetencija. Tokios kompanijos dažnai turi įvertinti nacionalinius kultūrų skirtumus ir jomis remdamosi adaptuoti savo veiklos operacijas. Tačiau kompanijos, esančios šioje stadijoje, nesižvalgo į kitus plotus, esančius NAFTA, ASEAN ir ES prekybos blokuose. Daugianacionalinės kompanijos yra puikiai įsikūrusios Europoje ir jų šaknys dažnai siekia šalis, esančias už Europos, visų pirma Jungtines Amerikos Valstijas, Japoniją, Ramiojo vandenyno baseino šalis ir tokiu būdu turi tam tikrų pranašumų užkariaudamos čia rinką. Dažniausiai jos turi išsivysčiusią internacionalinę korporacijos kultūrą ir puikiai moka veikti įvairiose šalyse. Todėl galima teigti, kad daugianacionalinės kompanijos yra geriau informuotos apie verslo aplinką Europos lygmeniu, kadangi jos pirmosios traktavo Europą kaip bendrąją rinką ir galėjo plėtoti rinkodaros ir žmonių išteklių strategijas atitinkamu lygmeniu ir gali prisitaikyti prie staigesnių pasikeitimų europietiško verslo aplinkoje. Globalios kompanijos yra labai panašios į daugianacionalines, tačiau pagrindinis skirtumas yra tas, kad jos nėra taip glaudžiai susijusios su „namų Šalies" organizacine ir kultūrine sąvoka; jos iš tiesų regi save globaliomis be „centrinio mentaliteto", kuris gali būti sąlygotas nacionalinės kultūros. Šios kompanijos galėtų efektyviai funkcionuoti europiniu lygmeniu, jei numatytų investuoti į globalų verslą, kuriame gali, o gali ir nebūti numatyta Europos dimensija. Tokių kompanijų dydis gali varijuoti nuo mik-rokompanijų iki gigantinių globalių kompanijų kaip „Shell" ar IBM. Vienos puikiai prisiderina prie verslo aplinkos, kitos - turėdamos ribotų informacijos šaltinių, lėtai reaguoja į aplinkos pasikeitimus. Tačiau abiem atvejais, esant tarptautinio verslo Europoje tendencijoms plėstis ir integruotis, tik keletas kompanijų gali ignoruoti tarptautinio verslo aplinkos pasikeitimus, tuo tarpu daugumai jų būtina orientuotis aplinkoje ir žinoti pagrindinius šios aplinkos pasikeitimus ir reikalavimus verslui. ^Verslo aplinkos analize ~ Analizuojant kompanijos verslo aplinką, svarbiausia yra nustatyti išorės aplinkos veiksnius, kurie potencialiai veikia šią kompaniją ir jos galimybes pritaikyti tinkamą strategiją. Jeigu kompanija pradeda nebesekti aplinkos pasikeitimų, tai vadinama strateginio plaukimo pasroviui situacija, iškyla grėsmė, kad strategija nebeatitiks esamos aplinkos situacijos ir prireiks iš esmės keisti strategiją, kad būtų galima vėl pateikti į konkrečios rinkos realią situaciją. Daug kompanijų galbūt puikiai žino veiksnius, kurie keičiasi jų nacionalinėje aplinkoje, bet išorinių pasikeitimų poveikis tampa reikšmingesnis, kai kompanija svarsto galimybę persikelti į naują verslo aplinką ir plėsti savo verslą kitoje Šalyje. Aplinkos auditą, arba analize, Tarptautinio verslo terminų žodynas (T. Hindle, 1999) apibrėžia kaip kompanijos poveikio aplinkai auditą. Tarptautinis komercijos parlamentas šią definiciją formuluoja kiek kitaip: Valdymo priemonė, apimanti sisteminį, dokumentinį, periodinį ir objektyvų įvertinimą, kaip adekvaČiaiyra vykdomas (kompanijos) aplinkos organizavimas, vadyba ir įrangos panaudojimas. Vienas iš labiausiai užsienio autorių naudojamų verslo aplinkos analizės modelių yra LEPEST-C modelis. Pagal šį modelį kompanija gali vertinti veiksnius, turinčius įtakos jos aplinkai, ir identifikuoti esmines galimybes ir grėsmes. Tai padėtų kompanijai išvengti strateginio plaukimo pasroviui. LEPEST-C remiasi plačiais teisiniais, ekonominiais, politiniais, ekologiniais, sociodemografiniais ir technologiniais veiksniais (angį. legal, economic, political, eco-logicaį socio-demographic, technological), tuo tarpu C - konkurenciniai kompanijos veiksniai (angį. competetive}. Tai pritaikytas Porterio penkių jėgų modelis (1980). Šių poveikio veiksnių - seka pateikiama4-paveiksle,——————-———— Norint išanalizuoti verslo aplinką, būtina žinoti plačiau apie jos struktūrą. Politiniai ir teisiniai veiksniai turės didžiausią įtaką kompanijos aplinkai, tiek politikos, kurią vykdo vyriausybė, išraiška, tiek įstatymais, leidžiamais valstybės, reguliuojančiais verslo veiklą. Ir nors politinė ir ekonominė aplinka yra labai susijusios, jas nagrinėsime atskirai. Esant visuotiniams rinkiniams, gali būti svarbių Politiniai / teisiniai veiksniai Ekonominiai veiksniai Socialiniai / demografiniai veiksniai Technologiniai veiksniai riausybės politikos pasikeitimų, kurie lemtų naujų įstatyraų atsiradimą arba senųjų pakeitimą, o tai gali būti svarbu kompanijos politikai. Taip buvo Didžiojoje Britanijoje 1997 metais, kai išrinkta naujoji Darbo partija paveikė kompanijas išleisdama įstatymus, padidinančius darbuotojų teises. Plačiuoju požiūriu politiniai pasikeitimai gali lemti netgi ekonominį ir socialinį nestabilumą Šalyje (pavyzdžiui, nestabilumas Rusijoje, didėjantis nuo 1989 m.). Dėl šios priežasties kompanijos privalo įvertinti įstatymų pasikeitimo galimybes - įmonių įstatymus, konkurencijos įstatymus, įdarbinimo, sveikatos apsaugos ir saugumo įstatymus - ypač, kai numatomi įstatymai gali turėti įtakos konkrečios kompanijos veiklai. Negana žinoti savo šalies įstatymus, pradedant veiklą kitoje šalyje, reikia gerai išmanyti ir tos šalies įstatymus, pasikeitimus Europos Sąjungos teisėje. Analizuojant politinę verslo aplinką reikėtų "įvertinti: 1) reguliavimo sistemoš~ypatūrh"ūš7 2) vyriausybės kontrolės MNC veiklai laipsnį, 3) santykine įvairių įtakos grupių svarbą tautoje, 4) prekybos embargo tikimybę, 5) naudotis draudimo paslaugomis, norint apsisaugoti nuo politinės rizikos, 6) mokesčių situaciją tam tikrose šalyse, 7) streikų ir darbuotojų maištų, kurie skatina politinius neramumus, tikimybę. Taigi, atliekant politinės aplinkos auditą, reikia išnagrinėti nacionalinę, vyriausybinę politiką, tu- Strateginis valdymas Rinkodaros strategijos Finansų strategijos Žmonių išteklių strategijos Operacijų strategijos rinčią įtakos verslininkų strateginiams sprendimams konkrečioje šalyje. Teisinės aplinkos veiksnių analizė yra susijusi su konkrečia teise, reguliuojančia verslo įmonių konkrečioje šalyje veiklą. Analizuojant teisinę aplinką, galima remtis tokiu teisinės aplinkos skirstymu: vietinė, tarptautinė ir aukščiausia tarptautinė (angį. domestic, intemational ir supranatiotial law). Užsieniečiai - tai būtų fiziniai asmenys ar įmonės - traktuojami kaip šalies gyventojai, todėl jų verslo klausimai konkrečioje šalyje gali būti sprendžiami remiantis vietos įstatymais. Savaime suprantama, konkrečioje Šalyje gali galioti įstatymai, vienu ar kitu būdu ginantys užsienio investicijas, tačiau bendrąja tvarka jų konfliktai ar ginčai sprendžiami remiantis vietos įstatymais. Tarptautinė teisė labiau susijusi su nepriklausomomis valstybėmis ir jų sprendžiamais ginčais (retai dalyvauja individualūs asmenys, ir ji įtvirtina lygias teises ir pareigas šalims, kurios sudaro sutartis. Romos sutartis^tai yra sutartis dėlbendrosios Europos rinkos) pakeitė verslo teisinės aplinkos situaciją, suteikdama galimybę tiek individualiems asmenims siekiant išspręsti ginčus, tiek verslo atstovams kreiptis į aukščiausiąjį Europos teismą. Socialiniai veiksniai taip pat turi būti įtraukti planuojant sudaryti sandorius su kitomis šalimis. Tai problemos, susijusios su socialiniu mobilumu, požiūriu į laisvalaikį, gyvenimo stiliaus ir tradicijų diferenciacija, vartojimo požiūriu. Minėti veiksniai turi būti gerai įvertinti prieš siekiant parduoti prekes ir paslaugas skirtingose šalyse. Tos pačios prekės, populiarios Didžiojoje Britanijoje, nebūtinai bus populiarios Italijoje, ir atvirkščiai. Šiuos aspektus dažnai ypač sudėtinga įvertinti dėl informacijos trūkumo ir tai gali sukelti kultūrų konfliktą. Paprastai kartu su socialiniais veiksniais yra analizuojamos demografinės tendencijos. Si informacija dažnai yra lengvai prieinama, aiškus gyventojų skaičiaus augimas, taigi aiškios ir verslo galimybės. Pavyzdžiui, Europos Sąjungoje pastebėtas ypač aiškus gyventojų senėjimas. Nepaisant to, šie seni gyventojai yra geros sveikatos ir gali skirti dalį savo santaupų turizmui. Ekonominiai veiksniai turi kritinę svarbą verslui ir jiems galėtų būti teikiama pirmenybė nusprendžiant plėtoti verslą. Vienas iš svarbiausių veiksnių yra ekonominė šalies būklė, ir ar jiyra augimo, ar laikinos depresijos fazėje1. Jeigu Šalies ekonomika rodo prastą ekonominį augimą, palyginti su kitomis šalimis, tai gali būti pagrindinė paskata kompanijoms planuoti investicijas kitose šalyse. Turi būti įvertinta ir vyriausybės vykdoma ekonominė politika (nedarbo, infliacijos, darbo užmokesčio, valiutos kurso, palūkanų). Šie veiksniai turi strateginę įtaką kiekvienam verslui: 1) didelė palūkanų norma turės įtakos kompanijai skolinantis pinigus, 2) jeigu atlyginimų norma yra gana didelė, tai paveiks kompanijos darbo sąnaudas, 3) valiutos kursą pa--sikeitimai-gali-turėti poveikį medžiagų sąnaudoms ir eksporto kainoms. 1 Ekonomikoje laikina depresija yra laikoma būklė, kai BNP mažėja mažiausiai du tris mėnesius iš eilės. Bendruoju požiūriu laikina depresija vadinamas užlru-kcs išskirtinai Sėto ekonominio augimo periodas. Ekonominis šalies augimas reiškia BNP augimą per tam tikrą periodą, paprastai per metus (Tarptautinio verslo terminų žodynas). Atliekant ekonominių veiksnių, turinčių įtakos verslo aplinkai, auditą, labai svarbu išnagrinėti ne tik 1) ekonomikos struktūrą (gyventojų skaičiaus augimą, pajamų lygį, pajamų pasiskirstymą, natūralius išteklius, žemės ūkio ir pramonės veiklą, paslaugų sektoriaus reikšmingumą), bet ir 2) pramonės struktūrą (kliūtis įeiti į rinką ir išeiti iŠ rinkos, konkuruojančių įmonių skaičių, rinkos pasidalijimą, vidutinį konkurentų dydį), 3) rinkos augimą (įvertinant infliacijos normą), 4) pajamų lygį (gyventojų „krepšelio" dinamiką, fizinių asmenų pajamų mokesčius, 5) sektoriaus tendencijas (ekonominė padėtis konkrečios šalies konkretaus sektoriaus gali smarkiai skirtis nuo kitų sektorių ar šalių), 6) ekonomikos atvirumą (Šalies eksporto ir importo lygį- prekybos balansą), 7) tarptautines skolas (šalies įsipareigojimų kitoms užsienio šalims ir investicijų dydžio suvestines), 8) urbanizacijos mastą (sąlygojantį pajamų ir gyvenimo stiliaus skirtumus mieste ir kaime). Daug ekonominių duomenų galima rasti spaudoje, kartu ir ateities prognozių, todėl kompanijos, įvertindamos užsienio šalis pagal potencialias galimybes ten plėsti verslą, turėtų atlikti ekonominių šios šalies duomenų analizę. Technologiniai veiksniai yra svarbūs daugeliui verslo šakų, nesvarbu, tai būtų informacijos technologijos, kurios labai svarbios paslaugų pramonėje, ar gamybos technologijos, kai naujo produkto ar proceso įtraukimas kompanijai gali suteikti 6S_miniu_konkurencinių pranašumų, pa-_ lyginti su konkurentais. Vienam verslui technologiniai veiksniai yra svarbesni nei kitam, ir dažniausiai matomi iš išlaidų R ir D. Iš visu paminėtų veiksnių, technologiniai veiksni^tu" mažiausią įtaką kompanijai, vertinančiai aplinkos potencialą naujoje Šalyje, visų pirma todėl, kad technologija yra globalus fenomenas, ^u"s skirtingose šalyse ir pramonėje skiriasi nedaug. Iliustruodami minėtų veiksnių įtaką kompanijos strateginiams sprendimams, pateiksime pagrindinius klausimus, kurių gali kilti Lietuvos statybos kompanijai, siekiančiai parduoti namus Vokietijos rinkoje (žr. 2 pav.). Ir nors minėtas LEPEST-C modelis neišskiria kultūros aplinkos veiksnio, straipsnio autoriai siūlo, atliekant verslo aplinkos analize, įvertinti ir šį veiksnį. R. Bennettas (1999), analizuodamas kultūros įtaką verslui, išskyrė tokius pagrindinius dalykus, į kuriuos reikėtų atkreipti dėmesį: 1) transporto ir komunikacijų gerinimą, kuris didina žmonių, vykstančių svetur, skaičių, 2) masinių informacijos priemonių globalizavimą su analogiškomis TV programomis, laikraščiais ir žurnalais, t. y. tai, kas pasireiškia visose tautose, 3) jaunimo mados, vartojimo ir skonių supanašėjimą, MNC veiklą pasaulyje, teikiant standartinius produktus i* paslaugas, dažnai neišskiriant kitokios rinkodaros strategijos, 4) didėjantį vartotojų poreikį išbandyti naujas idėjas ir naujus produktus, 5) panašių įvairių šalių techlinkos įtakos veiksnių analizės dalį sudaro įvairių visuomenės sluoksnių normų identifikavimas ir apibūdinimas. Tai suvokimas to, kaip konkretūs dalykai turi būti įgyvendinami, koks jierns turi būti skiriamas dėmesys, jausmai ir lūkesčiai, įeinantis į rinką verslininkas jaučiasi izoliuotas nuo visuomenės ir turi suvokti, kokio jo elgesio tikisi vartotojai. Socialinės vertybės ir principai ar standartai, padedantys apibrėžti vartotojų pirmenybes. Vis dažniau ir labiau vertybės gretimose šalyse (Europos rinkoje) pradeda panašėti, jos įgauna „nacionalinį charakterį", todėl verslininkams vis lengviau jas identifikuoti ir adekvačiai koreguoti strateginius sprendimus. Taigi, kaip matome, kultūros aplinka taip pat turėtų būti įtraukta į bendrą verslo aplinkos įtakos veiksnių auditą. Kitas dalykas, kurį turi atlikti kompanija, yra konkurencinės aplinkos analizė, arba esamos konkurencinės aplinkos, arba konkurencinės aplinkos, su kuria gali tekti susidurti, jeigu einama į naujas geografines rinkas, išraiška. Šiai analizei mingi kompanijai esamoje arba numanomoje rinkoje. Įėjimas į rinką, kurioje veikia kompanija, dažnai priklauso nuo įėjimo į rinką kliūčių. Tokios kliūtys gali apimti ekstensyvią ekonomikos skalę (variklių pramonėje), leidimų kliūtis (farmacijoje) arba paskirstymo kanalų trūkumą (mažmeninėje prekyboje) ir tokiu būdu sukurti realias kliūtis kompanijai, siekiančiai plėstis europinėje rinkoje. Substitutų grėsmė taip pat gali paveikti kompanijos konkurencines pozicijas -jos vietos rinkai gali kilti substitutų iŠ kitų šalių grėsmė arba jo produktai ir paslaugos gali turėti unikalių veiksnių, kurie galėtų būti priemonė norint įeiti į naują rinką, veikiant kaip efektyvus substitutas užsienio rinkoje. Pardavėjų pajėgumas reikšmingas maisto ar gėrimų sektoriuje, kur mažmeninės prekybos grandys turi didelį pardavimo pajėgumą, ir tokiu būdu būtų sunku įeiti į tokią rinką, nors kompanija ir stengtųsi pateiktį savo prekes per galingas mažmeninės Taip pat kompanijai yra naudinga apibrėžti, ši aplinka yra dinamiška ar greitai besikeičianti, ar gana statiška, kadangi adekvačiai aplinkai reikia pritaikyti ir strateginius veiksmus. Kompa Konkurencinė analizė Paskirstymas matomas kaip potenciali įėjimo į rinką kliūtis Didėjanti vartotojų perkamoji galia Didėjanti tiekėjų perkamoji galia Vokietijos rinka yra konkurencinga (nėra monopolijos ar oligopo-lijos reiškinių) Strateginiai sprendimai Ieškoma galimybių sudaryti strateginį aljansą Įvertinti efektyviausią kainų ir produkto strategiją Yra galimybė rasti tarpininkų, p'risiimančių platinti Lie^ tuvos kompanijos produktus ir paslaugas Tai turėtų sumažinti įėjimo į rinką kliūčių įveikimo sąnaudas nija, veikianti gana statiškoje aplinkoje, gali remtis istoriniais faktais ir numatyti tolesnius verslo planus, pagrįsdama juos vartotojų elgesiu, įmonė, įeinanti į dinamiškesne aplinką, jau neturėtų gręžtis atgal, ir visą dėmesį sutelkti nuspėti ateities tendencijas, tai gali pakeisti ir technologijų pirkimo sprendimus, planuoti alternatyvias verslo strategijas, sudaryti lanksčią organizacinę struktūrą, kuri padėtų greitai reaguoti į pasikeitimus. Nepasisektus to padaryti, prarandami konkurenciniai pranašumai, ir pagrindinis būdas to išvengti - sėkmingai analizuoti verslo aplinką. Taigi verslo aplinkos analizės koncepcija gali būti svarbi verslui plėsti, ypač kai siekiama įeiti į naują geografinę rinką. Pagrindiniai verslo aplinkos veiksniai (Europos valstybių pavyzdžiu) Šiame poskyryje norėtume pateikti esminių verslo aplinkos sričių, kai bandoma plėstis Europos rinkoje: 1) vyriausybės politikos, 2) įmonių apmokestinimo, 3) įmonių įstatymų, 4) regioninės politikos, 5) infrastruktūros, 6) žmonių išteklių, 7) kultūrinių, skirtumų. Tie patys aspektai galėtų būti taikomi verslininkų taip pat rengiantis įeiti ir į platesne internacionalinę rinką. Vyriausybės politika ypač svarbi verslui, pasirinktam kurioje nors Europos valstybėje. Prancūzijoje egzistuoja gana ilgalaikė valstybinio kapitalo tradicija pramonėje ir versle. Tai -mdoJaktas^radJaliajvisuameniniu-komunali-— nių paslaugų, tokių kaip telekomunikacijos (France Telecom) ir elektros tiekimas (Electri-citė de France), egzistuoja daug įmonių, kurios tiesiogiai priklauso valstybei arba kur valstybė turi dalį akcijų, pavyzdžiui, Renault (automobiliai), Rhone-Poulenc (chemikalai) ir Thomson (elektronika ir gynyba). Šalyje yra daug valstybinių bankų ir draudimo bendrovių. Ir nors buvo daug bandymų privatizuoti tokias kompanijas, iš jų ir geležinkelio, visi jie buvo nesėkmingi, kadangi juos lydėjo paralyžiuojantys streikai, nors vyriausybė ir prisiėmė didžiąją dalį kompanijų skolų. Vokietijoje, kur yra socialinės rinkos ekonomika, verslas grindžiamas dviem pagrindiniais tikslais: 1) nedidele infliacijos norma ir 2) stipriu prekybos balansu. Šioje šalyje yra daug visuomeninių monopolijų, tokių kaip telekomunikacijos, radijo ir TV, geležinkelis ir oro uostas, kaip ir Prancūzijoje, kur vyriausybė turi esminį kompanijų akcijų paketą, kaip kad Lufthansa. Privatizacija yra gana Sėta, be to, ją stabdo Rytų Vokietijos atstatymas. Italijoje, kur galbūt vyriausybė labiausiai įsitraukusi į pramonę ir verslą, jos kontroliuojama laivų statyba, laivininkystė, didelė dalis statybos pramonės. Kita stiprios vyriausybės kontrolės sritis gali būti finansinis sektorius, dėl koreguojamų kainų daug tokių kompanijų skendi skolose arba perpildytos kadrų. Bendras efektas yra tas, kad Italija turi esminį visuomeninį sektorių, kuriam reikia nuolatinių didelių visuomeninių paslaugų skolon, o tai riboja ekonominį augimą. Analogiška problema būdinga ir Belgijai. Lietuvoje privatizacijos procesas trunka jau daugiau kaip dešimtmetį, tai vienoms pramonės įmonėms davė naudos, kitoms - atvirkščiai, galiausiai buvo iškelta bankroto byla (AB „Vilkas", „Inkaras" ir pan.). Parduodama dideles monopolijas užsieniečiams AB „Lietuvos telekomas", SPAB „Nafta" Lietu-vos-valstybė-baĮgia-prarasti— savo monopolį šiose veiklos šakose. Viena vertus, valstybės kontrolės sumažėjimas padaro nuostolių vartotojams (karti bankų bankroto patirtis 1995-1996 metais). Kita vertus, privačių kompanijų atsiradimas ten, kur daugiau kaip prieš 10 metų jos atrodė neįmanomos, didina konkurenciją ir skatina gerinti produktų ir paslaugų kokybę (radijo stočių, nepriklausomų televizijos stočių atsiradimas). Įmonių apmokestinimas - kitas aspektas, turintis didelę įtaką ieškant verslo plėtros galimybių kitose šalyse, ypač Europoje. Tai mokesčių sistema, ypač svarbi kompanijų apmokestinimo norma, turinti didelį poveikį kompanijos uždarbio potencialui. 4 paveiksle pateikiami svarbiausių Europos šalių mokesčių tarifai. Iš jų galima spręsti, kad Didžioji Britanija, norėdama parduoti savo produktus ir paslaugas kitose Europos šalyse, praktiškai visur mokėtų daugiau mokesčių nei savojoje. įstatymus, galėtume teigti, kad Lietuvoje mokesčių dydis prilygsta Skandinavijos šalims, tuo tarpu norint įeiti į Europos rinką, praktiškai visur reikėtų mokėti didesnius mokesčius, nei jie yra mūsų šalyje, O kur dar visi vietos ir valstybiniai mokesčiai, kuriuos kompanijos turi mokėti kartu su pagrindiniu kompanijos peino mokesčiu? Dėl šios priežasties tiek Lietuvai, tiek kitoms Europos šalims mokesčių dydis yra viena iš priežasčių, mažinančių norą eiti į kitų šalių rinką. Tam tikros šalies įmonių įstatymai yra svarbus kompanijoms, ieškančioms galimybių įsitvirtinti kitoje šalyje. Pavyzdžiui, jeigu privati ribotos atsakomybės kompanija Didžiojoje Britanijoje pradėtų ieškoti analogiškos verslo srities užsienio šalyje, ji taptų Sociėtė a Responsibilitė Limitėe (SARL) Prancūzijoje, Societa a Responsibilita Limitata (SRL) Italijoje arba Gesellschaft mit Beschrankter Haftung (GmBH) Vokietijoje, uždaroji akcinė bendrovė (UAB) Lietuvoje. Atitinkamos formos viešajai ribotos atsakomybės kom- Anonyme (ŠA) Prancūzijoje, a Sociėtė perAdoni (SpA) Italijoje, Aktiengesellschaft (AG) Vokietijoje, viešoji įmonė (VŠĮ) Lietuvoje. Pagal Vokietijos įmonių įstatymus kompanija turi turėti tiek valdytojų valdybą (Vorstand), tiek stebėtojų tarybą (Aufsichsrat), kartu su privalomųjų darbų taryba, jeigu yra daugiau kaip 20 nuolatinių darbuotojų. Ir kuo daugiau darbuotojų dirba įmonėje, tuo daugiau kontrolės teisių turi stebėtojų taryba. Pavyzdžiui, kompanijoje, kurioje dirba daugiau kaip 2000 darbuotojų, stebėtojų tarybos teises dalijasi akcininkų atstovai, darbininkų atstovai. Be to, Europos darbo konsulato direktyva, įsigaliojusi 1997 metais, turi didelę įtaką didelių kompanijų veiklai visoje Europos Sąjungoje. Jeigu Didžiosios Britanijos kompanija rengiasi tiekti savo produkciją arba steigti mažmeninės prekybos vienetus kitose Europos šalyse, vietos pasirinkimui gali turėti įtakos regioninė politika, vykdoma vyriausybių Europos šalyse, iš esmės pagrįsta finansų ir mokesčių sistema. Prancūzijoje pagrindinė regioninė institucija, susijusi su daugeliu užsienio kompanijų skatinimo priemonių, įskaitant subsidijas investicijoms į statinius ir gamybą,(dažnai palaikoma vietos rėmėjų arba komercinių kontorų. Nors Paryžius vis dar dominuoja tiek vyriausybių, tiek komerciniu požiūriu, žymi plėtra pasireiškia jau bet kur, daugiausia pritraukiama aukštų technologijų kompanijų į pietų teritorijas ir plėtojami šiaurės-rytų regionai, pvz., įkūrus čia vieną televizijos kanalų ir 1.1. Italijoje paskatų sistema yra labai įvairi, ypač jeigu kompanija nori apsistoti mažiau išvystytame Mezzogiorno regione arba pietuose. Esminės dotacijos - iki 40 sąnaudų padengimas, mažesnės palūkanos, atostogų mokesčiai, mažesni tiek įmonės, tiek vietos mokesčiai. Tokia sėkminga dotacijų sistema yra iš dalies taikoma Lazio regione aplink Romą, ir svarstydama ją, kompanija turė--tų-įvertinti tai kaip mažesnį našumą, silpnesnę ~ infrastruktūrą ir žinomas kultūros problemas. Atvirkščiai, jei kompanija rengtųsi įsikurti Olandijoje, ji susidurtų su vyriausybės politika, kuri mažina finansinę paramą, pirmenybę teikia šalies reputacijai, kvalifikuotai darbo jėgai, geriems pramonės santykiams ir puikiai komunikacijai. Lietuvoje jau seniai rengiamasi organizuoti laisvąsias ekonomines zonas, siekiant pritraukti už sienio kapitalą. Tačiau užsienio kompanijoms rei-kianugalėti begalę kliūčių, pradedant savivaldos įmonėmis, projektuotojais ir pan., ką jau kalbėti apie silpną infrastruktūrą, dotacijų nebuvimą ar kultūros problemas. Kol kas iki galo neišspręsta, kaip atgaivinti tuos Šalies regionus, kurie nėra patrauklūs užsienio investuotojams, netgi jeigu ir bandoma spręst i, viskas kol kas tik teoriškai. Investicijos į tam tikrus regionus rodo, kad pagrindinės užsienio investicijos didėja tik trijuose didžiausiuose Lietuvos miestuose (2001 metų Statistikos departamento duomenys). Tuo tarpu į tokius regionus kaip Šiauliai, Panevėžys, Alytus investicijų dydis, palyginti su 2001 metais, didėja nežymiai. Dėl Šios priežasties regionų politika-ne tik Kauno, Klaipėdos, bet ir kitų Lietuvos miestų ar jų regionų ateities klausimas. Kai regioninės dotacijos gali gundyti kompanijas atsitraukti nuo pagrindinės rinkos, esančios Europos centre (kartais vadinamos „Auksiniu trikampiu", angį. The Golden Triangle, apsiribojančios Londonu, Frankfurtu ir Turinu), kitas svarbus veiksnys, apibrėžiantis jų išsidėstymą, galėtų būti vietos infrastruktūra, ypač transporto komunikacijų, telekomunikacijų irvietos verslo paslaugų požiūriu. Komunikacijos gali būti ypač svarbus veiksnys, jei verslas turi platų paskirstymo kanalų tinklą, ir galimybė naudotis geru komunikacijų tinklu leidžia plėsti verslą daug toliau nuo jo pirminės rinkos ir gauti pranašumų iš vietinių re--giono-dotacrjų ar kitų ve puikus pavyzdys, kaip investavus į geležinkelio sistemą ir sutrumpinus kelionės laiką traukiniu, galima padaryti patrauklius verslui ir kitus, periferinius regionus. Prancūzija geležinkelį, o Vokietija sugebėjo patobulinti kelių sistemą ir pasiekti didžiausią nuvažiuotų kilometrų skaičių, tenkantį vienam gyventojui, visoje Europoje. Vienas iš pagrindinių kompanijų, veikiančių keliose šalyse, poreikių yra greita ir efektyvi centrinio štabo ir įvairių padalinių komunikacijos sistema. Dėl šios priežasties telekomunikacijų vaidmuo tampa lemiantis. Daugumoje Europos šalių telekomunikacijas valdo valstybinis kapitalas, taigi užkertamas kelias inovacijoms ir konkurencijai. Mažesnės komunikacijų sąnaudos Didžiojoje Britanijoje, Danijoje, kur privatizacija skatina konkurencijos sąlygas, nors didėjanti globalizacijos konkurencija pramonėje skatina steigti strateginius aljansus. Lietuvos infrastruktūra yra gana palanki transporto sistemai, galima išnaudoti pagrindinius kelius tranzitui per šalį, šalies viduje ir pan. Statistikos departamento duomenimis (2001), krovinių skaičius, tenkantis vienam Lietuvos gyventojui, nuvažiuotų kilometrų skaičius ir kiti transporto infrastruktūros būklės rodikliai kasmet sparčiai didėja. Šie rodikliai rodo, kad Lietuva yra viena iš pirmaujančių Europoje Šalių pagal pervežtų krovinių skaičių. Privatizacija, palietusi ir telekomunikacijų sistemą, taip pat skatina konkurenciją, o kartu ir mažinti kainas už šias paslaugas. Spartėjanti telefonizacija padaro verslo santykius vis labiau prieinamus ne tik šalies viduje. Taigi reikėtų tik efektyviai išnaudoti esamas palankias sąlygas, irviena iš sąlygų, norint steigti užsienio įmonę šalyje galėtų būti patenkinta. Žmonių ištekliai yra kitas klausimas, kurį reikia išspręsti, norint steigti įmonę naujoje šalyje. Viena iš pagrindinių problemų - darbininkų pa-"šieloanūiniašTTiek Italijoje, tiek Vokietijoje susi-~ duriama su gyventojų senėjimo problema, Italijoje-sparčiai mažėja gyventojų. Vienas iš svarbesnių žmonių išteklių vertinimo veiksnių bus jų kvalifikacija ir specifiniai kompanijos poreikiai jai. Šalis, investuojanti į profesinius gebėjimus, pa-traukllesnė potencialiam pramonės investuotojui. Darbo sąnaudas taip pat būtina apsvarstyti, ypač jei kompanija ketina imti darbo imlios veiklos arba reikalauti didelių sugebėjimų iš darbojėgos. Statistika rodo (J. Piggott, M. Cook, 1999), kad darbo atlyginimas ypač didelis Olandijoje ir Vokietijoje bei keletoje kitų šalių - Didžiojoje Britanijoje, Airijoje ir keliose Viduržemio jūros šalyse. Todėl turi būti įvertinta, kokią įtaką daro produktyvumas, kitais žodžiais, brangiai kainuojanti darbo jėga turi būti didelio produktyvumo, tai leis mažinti bendrąsias darbo sąnaudas. Lietuva pagal vidutinį mėnesinį atlyginimą yra mažai uždirbančių tautų sąraše, todėl ji galėtų būti patraukli Europos šalims, kurioms reikia pigios darbo jėgos. Kita svarstytina problema yra darbo jėgos lankstumas, pavyzdžiui, atlyginimo lygis tam tikrose šalyse gali būti nelankstus, ypač įstatymų numatytos atostogos, minimalaus atlyginimo tarifai ir tradicija, egzistuojanti kai kuriose šalyse, mokėti vadinamąjį tryliktąjį atlyginimą. Netiesioginės darbo sąnaudos taip pat gana reikšmingos kai kuriose šalyse, pavyzdžiui, Italijoje, kur darbdavys turi mokėti didelę pensijų mokesčio normą ir mokestį į Cassa Integra-zione Guadagni, kuris kaupia darbuotojų atlyginimus netenkantiems darbo ne savo noru. Galiausiai kompanija gali svarstyti gamybinių santykių klimatą ir susilaikyti nuo investicijų ten, kur gamybiniai santykiai yra sudėtingi ir komplikuoti. Vokietija gauna didelę naudą iš stabilių gamybinių santykių, jie bus patrauklūs kompanijoms, turinčioms karčią patirtį nesutariant dėl gamybinių santykių savo šalyse. Sritis, dėl kurios europiečiai stengiasi inves-" tuoti Europos šalyse, yra nacionalinė kultūra^j^ siūlėme įtraukti į LEPEST-C modelį. Pagrindiniai tokie veiksniai yra politinis požiūris, kalbinis, politinis, socialinis požiūris ir vertybės, švietimas, religija. Kalba tampa vis svarbesniu veiksniu, kadangi vis daugiau kompanijų veikia plačioje europinėje rinkoje ir ieško efektyvių organizacijos padalinių, skirtingos kultūros organizacijos narių, kurie turi dirbti viena komanda, komunikacijos būdų. Kompanija gali rinktis - siųsti savo vadybininką į darbo vietą užsienyje ar pasirinkti jį vietos darbo rinkoje. Pastarasis galėtų garantuoti suprantamą pagrindinio biuro ir jo filialų komunikaciją, bet pirmasis galėtų reikšti geresnį vartotojų požiūrių, organizacijos darbo jėgos ir valdymo supratimą. Kartais kompanijos, norėdamos išvengti nesusipratimų, priima kaip strateginį sprendimą tam tikrą kalbą, vartojamą kompanijoje. Pavyzdžiui, ABB (Asea Brown Bo-ven) kompanija, jos centras įsikūręs Ciūriche, bet visuose susirinkimuose ir dokumentuose vartojama anglų kalbą. ---Vieni iš įdomesnių tyrimų, susijusių su nacionaline kultūra, buvo atlikti olandų. G. Hof-stede (1984) savo tyrimais siekė išsiaiškinti veiksnius, darančius įtaką korporacijos IBM kultūrai keturiasdešimtyje šalių. Į šiuos tyrimus neįtrauktos Europos šalys, kadangi IBM neturėjo čia savo padalinių. Nepaisant to, šis modelis gali būti taikomas ir Europos Sąjungos kompanijoms. Hofstede, vertino nacionalinio verslo kultūrą pagal keturi kriterijus (žr. lentelę). Pirmas - valdžios atstumas, kuriuo vertinant buvo žvelgiama į valdžios santykius darbe, pavaldinių sutarimą su aukštesnio rango darbuotojais ir kiek reikšminga yra hierarchija konkrečioje organizacijoje. Didžiausia hierarchija pagal šiuos vertinimo kriterijus pasirodė besanti Prancūzijoje, Honkonge, Belgijoje, mažiausia Austrijoje, šiek tiek aukštesnė hierarchija nei Austrijoje visose Skandinavijos šalyse. Taigi pran-cūzams būdingas didžiausias atstumas tarp žemiausio ir aukščiausio rango vadovų organizacijose. Antras autoriaus naudojamas vertinimo kriterijus yra netikrumo vengimas, kuris rodo skirtumus tarp kultūrų tų, kurie toleruoja nežinomybę ir prisiima didelę riziką, veikia ambicingai, ir tų, kuriems būdingas didelis nežinomybės vengimas. Pastarosios kultūros reikalauja iš vadovų labai aiškių direktyvų, priešinimasis pa-sikeitimams emociškai yra labai didelis. Pavyzdžiui, danams plėtojant verslą Graikijoje, reikėtų vadovais samdyti vietos gyventojus, kadangi šioje šalyje netikrumo vengimas, kaip matome iš lentelės, labai didelis. Trečias vertinimo kriterijus, kurį norėtume paaiškinti, yra individualizmas. Šis vertinimo kriterijus susijęs su individo elgesiu organizacijoje, kuris priešpriešinamas norui veikti kolektyve, grupėje. Dauguma anglosaksų kultūrų turi stiprų individualizmą, iš individų tikimasi priim-siant savo pačių sprendimus. Kolektyvinės kultūros (Azija) individualizmas labiau siejamas su visa korporacijos kultūra, kur individas turi darbo vietą „nuo lopšio iki karsto", kaip kad yra Japonijoje, nors ir čia per pastaruosius metus yra pokyčių. Dauguma Europos šalių vis dėlto turi žymų individualizmo lygį. Ketvirtas elementas yra vyrų ir moterų santykis, kuris iš esmės reiškia darbo tikslų (didelis vyriškumas) ir asmeninių tikslų (moteriškumas) palyginimą. Vyriška kultūra būtų galima laikyti ta, kur yra didelė tikimybė, kad aukščiausius postus užims vyrai, kaip kad Japonijoje, kur žymiai mažiau vadovų yra moterys, nei, pavyzdžiui, Skandinavijoje, t. y. moteriškoje kultūroje. Be šių kultūros veiksnių įtakos verslui tyrimų, buvo atliekama ir daugiau. Fons Trompena-ars 1993 metais papildė Hofstene darbus ir kultūros įtaką vertino septyniomis dimensijomis, kurios iš esmės kartojasL^VįenąsJš naujesnių ver-tinimo kriterijų, išryškintas šio autoriaus, yra emocinių santykių neutralumas, kuris rodo, kaip emocijos reiškiamos tam tikrose kultūrose. Mokslininkas priešpriešinimo kultūras, kur emocijos naudojamos kaip natūrali verslo santykių dalis (Italijoje ir Rusijoje), kultūroms, kur atviras emocijų reiškimas susilauktų neigiamo atsako organizacijose (Didžioji Britanija, Japonija). Vertinant kultūros įtaką verslo santykiams, Lentelė. G. Hofstede kultūrinės analizės tam tikrose šalyse rezultatai (vertinama balais) Šalis Valdžios atstumas Netikrumo vengimas Individu aKztnas Vyrų/ moterį f santykis 1. Austrija 11 70 55 79 2. Belgija 65 94 75 54 3. Danija 18 23 74 16 4. Suomija 33 59 63 26 5. Prancūzija 68 86 71 43 6. Vokietija 35 65 67 66 7. Graikija 60 112 35 57 8. Airija 28 35 70 68 9. Italija 50 75 76 70 10. Olandija 38 53 _ 80 14 11. Norvegija 31 50 69 8 12. Portugalija 63 104 27 31 13. Ispanija 57 86 51 42 14. Švedija 31 29 71 5 15. Šveicarija 34 58 68 70 16. Didžioji Britanija 35 35 89 66 17. Hongkongas 68 29 25 57 18. Japonija 54 92 46 95 19.JAV 40 46 91 62 Šaltinis: adaptuota iš G. Hofstede (1995) galima analizuoti ir santykių specifiškumą prieš jų išsisklaidymą, laipsnį, kuriuo privatus darbuotojo gyvenimas yra atitolęs nuo gyvenimo organizacijoje, tai yra dažnas formalus bendravimas net ir senai pažįstamų kolegų, būdingas Vokietijos kultūrai. Europos Sąjungos įtaka verslo aplinkai - Paskutinio] Lsritis,. kurioje verslininkai gali.„eg-zaminuoti" savo verslo aplinką Europos kontekste, susijusi su esamais ir numatomais išleisti įstatymais, kildinamais iš ES, kurie galėtų paveikti jų verslą. Tikslas yra tas, kad kompanija galėtų imtis aktyvesnių mėginimų, nei buvo paminėti šiame straipsnyje, ir tokiu būdu įgyti pranašumų prieš konkurentus. Daugybė ES įstatymų, laipsniškai įvedami į nacionalinę teisę tokiose srityse kaip socialinė politika, konkurencinė politika, techninė harmonizacija, regioninė politika, aplinkos veiksnių politika ir daug kitų sričių. Tokia politika lemia, kad nepakanka „atsistoti prie Europos slenksčio". Didžiosios Britanijos mokslininko J. Stephe-no (1999) teigimu, reikia nuolat ir reguliariai tirti leidžiamų įstatymų įtaką įvairioms politikos sritims, kurios gali pakreipti verslą viena ar kita linkme, ir nurodo tokias audito kryptis (žr.5 pav.). - —Šis-auditassusijęssupagrindiniais-klausimais,-kurie turi įtakos verslui organizuoti: 1) ar kinta produktų ar paslaugų kokybės techniniai reikalavimai, 2) ar konkrečios šalies vyriausybė vykdo atvirą politiką užmezgant naujus santykius su užsienio šalių verslininkais, 3) ar užsienio verslui taikoma didesnių mokesčių politika, 4) kokia vykdoma socialinė politika, susijusi su atlyginimų dydžiu ir struktūra, 5) ar ES regioninė politika galėtų paveikti verslo lokaciją, 6) ar vyk- doma konkrečioje šalyje analogiškos kvalifikacijos žmonių išteklių iš vietos gyventojų samdos politika, 7) ar ES monetarinė politika gali turėti įtakos mokestiniams atsiskaitymams su kitais europiniais verslo organizacijos filialais, ir kt. Taigi, kaip matome, įstatymų leidimas Europos lygmeniu gali turėti įtakos verslo strategijai tiek trumpu periodu, tiek ilgu. Ir jeigu kompanija nesugebės identifikuoti pagrindinių politikos sričių, galinčių turėti įtakos, tai sukels problemų konkuruojant Europos rinkoje su aktyvesnėmis įmonėmis, greitai reaguojančiomis į pasikeitimus. Apibendrinant reikėtų pabrėžti, kad kompanija, norinti veikti Europos rinkoje, turi ištirti europinės ir tarptautinės rinkos, kurioje žada veikti, aplinkos veiksnius, ypač jei siekia plėstis už rinkos, kuri jai gerai žinoma, ribų. Bendro- sios rinkos sukūrimas žada atverti verslininkams galimybių ne tik visoje Vakarų Europoje, bet ir Rytų ir Vidurio Europos šalyse. Be to, didėjantis globalizacijos poreikis verčia verslo įmones pažvelgti ir į Amerikos ir Azijos šalis, svarstyti jų verslo aplinkos galimybes. Išanalizavęs sritis, kurios buvo paminėtos šiame straipsnyje, verslininkas gali išvengti tani tikrų problemų, galinčių atsirasti įeinant į naują rinką, atlikti adekva čius tyrimus ir identifikuoti potencialius konkurentus joje. Galiausiai geras verslo aplinkos veiksnių pažinimas, nesvarbu, kompanija veiktų savo vietos rinkoje ar siektų plėstis Europos ir tarptautinėje rinkoje, leistų kompanijai imtis aktyvios strateginės pozicijos ir įgyti strateginių pranašumų prieš konkurentus, ateityje klestėti Europos ir tarptautinėje rinkos aplinkoje. Išvados 1. Sukurta bendroji Europos rinka skatina Europos šalių verslininkus neapsiriboti nacionaline rinka, o domėtis galimybėmis, kurias teikia verslo aplinka, plėsti verslą kitose šalyse. 2. Europos Sąjungos rinka sukuria puikių galimybių įeiti j ją naujiems verslo vienetams, ku riems atstovauja europinės, daugianacionalinės ir globalios kompanijos. Potenciali jų konkurentė yra nacionalinė kompanija. 3. Verslo aplinkos tyrimų metodikai parengti reikėtų naudotis autorių siūlomu patobulintu LEPEST-C modeliu, įtraukiant į jį dar vieną aplinkos veiksnį - kultūros aplinką, t. y. C (angį. culture), ir verslo aplinkos tyrimams naudoti LEPESTC-C audito modelį. . Siekiant įeiti į Europos Sąjungos rinką, būtina įvertinti tokius pagrindinius, mūsų nuomone, verslo aplinkos veiksnius: 1) vyriausybės politiką (privatizacijos mastą, valstybinio kapitalo dalį privačiame kapitale), 2) įmonių apmokestinimą (pelno, pajamų mokesčių tarifus konkrečiose šalyse), 3) įmonių veiklą reguliuojančius įstatymus (verslo formas, valdymo institucijų struktūrą), 4) regionine politiką, vykdomą šalyje (finansavimą, investicijų paskirstymą, laisvąsias ekonomines zonas), 5) vietos infrastruktūrą (telefonizacijos mastą, transporto sąlygas), 6) žmonių išteklių pakankamumą (kvalifikaci ja, darbo pasiūla, santykiai kompanijoje), 7) nacionalinės kultūros ypatumus (kalbą, vartojamą kompanijoje, vertybių skale, hierarchijos laipsnį, moterų ir vyrų santykį valdžioje). 5. Plėtojant verslą Europos rinkoje, numatant vieno ar kito verslo perspektyvas, svarbiausi įtakos veiksniai yra: 1) galiojantys įmonių įstatymai, 2) ES aplinkos veiksnių politika, 3) ES regioninė politika, 4) prekių judėjimo galimybės, 5) darbo jėgos jų dėjimas, 6) kapitalo judėjimas, 7) ES socialinė politika, 8) ES konkurencinė politika ir 9) konkrečios pramonės šakos ES politika. LITERATŪRA 1. Hindlc T. Pocket International Business Tcrms. The Economists Books. Profile Books Ltd, 1999. 249 p. 2. Hofstedc G. Culture's Conscąucnces: International Differcnccs m Work-Related Valucs. Sage Publica-tions, 1984. 3. Grosse R. E. Thunderbird on Global Business Stratcgy. John Vilcy & Sons, Inc., 2000. 362 p. 7. http://www.std.lt Konkurencija tarptautinėse rinkose: verslo efektyvumas Rytų ir Vidurio Europos šalyse Viena svarbiausių ekonomikos ir vadybos mokslo problemų, išryškėjanti rinkų globalizacijos ir tarptautinės integracijos sąlygomis, yra konkurencijos plėtojimas, verslo subjektų konkurencingumo stiprinimas bei verslo efek-lyvitmo didinimas. Ši problema ypač aktuali Europos integracijos bei Rytu ir Vidurio Europos šalių įsiliejimo į Europos Sąjungą sąlygomis. Šios problemos suvokimo ir konstruktyvaus sprendimo dėlei tikslingu ištirti ir įvertinti Jarptautinėse rinkose pasireiškiančias konkurencijos plėtotės tendencijas, išryškinti įvairių verslo subjektų konkurencingumo stiprinimo dėsningumus, taip pat numatyti galimybes kryptingai didinti verslo efektyvumą Lietuvoje bei kitose Rytų ir Vidurio Europos šalyse. Įvadas Esminis šiuolaikinės visuomenės raidos požymis - vis labiau stiprėjanti konkurencija, apimanti visas gyvenimo sritis ir išreiškianti tai, kad pastoviai didėja technologinių ir informacinių pokyčių tempai, lemiantys naujas verslo ir viešojo sektoriaus plėtros kryptis bei sąlygojantys didžiules tolimesnio inovacijų aktyvinimo galimybes. Pagrindiniai veiksniai, sąlygojantys vis labiau didėjančius technologinių ir informacinių pokyčių tempus, identifikuotini su įvairiapusiška globalizacija bei su įvairiuose pasaulio regionuose vykstančia politine, socialine, ekonomine, technologine ir informacine integracija: globalizacijos ir integracijos procesai įgalina atsirasti naują gyvenimo būdą bei formuotis naujo tipo visuomenei. Beje, ši aplinkybė ypač reikšminga. Rytų ir Vidurio Europos šalims, kadangi Šiuo metu čia vykstantys pokyčiai išreiškia itin aukštus verslo plėtojimo, -inovacijų skleidimo bei konkurencingumo-stiprmimo-rer--kalavimus. Verslo plėtojimas, inovacijų skleidimas 'bei konkurencijos k konkurencingumo stiprėjimas - labai sudėtingi ir prieštaringi reiškiniai, reikalaujantys gilaus ir kompleksinio ištyrimo. Šiuolaikinėje mokslinėje literatūroje gana plačiai nagrinėjamos įvairios Šių reiškinių aplinkybės, tačiau tais aspektais, kurie išreikštų verslo plėtojimo bei jo efektyvumo, inovacijų sklaidos ir konkurencijos Rytų ir Vidurio Europos šalyse specifiką, šiuolaikinėse teorijose visgi stokojama adekvačių nuostatų, modelių ir sprendimų. Dėl Šios priežasties minėtųjų klausimų svarstymas, pastarąją siejant su Rytų ir Vidurio Europos šalyse vykstančių socialinės ekonominės raidos ir pažangos procesų globalizacijos ir Europos integracijos sąlygomis, specifika, laikytinas labai reikšmingu ir aktualiu dalyku. Taigi galima teigti, jog verslo plėtojimo ir efektyvu mo, konkurencijos ir inovacijų Rytų ir Vidurio Europos šalyse vykstančios socialinės ekonomines raidos spartinimo globalizacijos ir Europos integracijos sąlygomis problemos laikytinos labai aktualiomis ir teorine, ir praktine prasme. Būtent Šioms problemoms turėtų būti skiriamas prioritetinis dėmesys, ypač išryškinant tuos aspektus, kurie išreiškia: • naujų konkurencijos plėtros tendencijų ir konkurencingumo didinimo galimybių įvertinimą, atsižvelgiant į globalizacijos ir Europos integracijos, informacinės visuomenės plėtotės bei transformacijų Rytų ir Vidurio Europos Šalyse ypatumus; • verslo efektyvumo didinimą globalizacijos ir Europos integracijos sąlygomis kaip esminę verslo vadybos mokslo problemą; • verslo efektyvumo didinimo prioritetų Rytų ir Vidurio Europos šalims nustatymą. Tyrimo tikslas - sudaryti prielaidas padidinti verslo subjektų konkurencingumą, vykstant rinkų internacionalizacijai bei Rytų ir Vidurio Europos šalių integracijai į europines ir globalines ekonomines, technologines ir informacines erdves. Tyrimo objektas - konkurencijos plėtojimo, konkurencingumo stiprinimo bei Rytų ir Vidurio Europos šalyse vykstantys transformacįjų procesai. Tyrimo metodai - socialinės, ekonominės, technologinės raidos procesų sisteminė analizė. Tyrimo rezultatai - konkurencijos plėtojimui, konkurencingumo stiprinimui bei verslo efektyvumo didinimui būdingi dėsningumai, išreiškiantys globalizacijos ir tarp-"tautinės integracijos sąlygų ypatumus. Konkurencijos plėtotė ir konkurencingumo stiprinimas rinkų internacionalizacijos sąlygomis Konkurencijos plėtotė verslo raidos, jo efektyvumo didinimo bei inovacijų skatinimą procesų sistemoje. Globalizacijos ir Europos integracijos sąlygomis iSkyla būtinumas spręsti daugelį tiek teorinių, tiek praktinių konkurencijos bei jos plėtotės problemų. Šių problemų aktualumą bei būtinybę jas spręsti lemia kelios aplinkybės: • tradicinėse teorijose konkurencija bei jos plėtotė suvokiama vienpusiškai (pavyzdžiui, ekonominėse ar vadybos teorijose konkurencija bei jos plėtotė traktuojama kaip vien ekonominio gyvenimo bei verslo reiškinys, politologinėse teorijose - kaip po- litinio gyvenimo reiškinys), tuo tarpu kompleksinis požiūris į konkurenciją ir jos plėtotę visos visuomenės mastu bei visai visuomenei svarbių pokyčių atžvilgiu nėra išryškintas ir išvystytas: tai reiškia, kad įvairiapusiškos bei daugialypiškesnės sampratos apie konkurenciją bei jos plėtotę išvystymas turi būti traktuojamas kaip aktualus teorijos ir praktikos klausimas; - konkurencijos procesai, vykstantys politinės, ekonominės, technologinės, informacinės globalizacijos sąlygomis, lemia esmines šiuolaikinės visuomenės transformacijas ir pasižymi įvairiomis ypatybėmis: Šių ypatybių atspindys reikalauja suvokti konkurenciją kaip kompleksiškumu pasižyminčią visuomenės raidos ir pažangos varomąją jėgą, įgaunančių prioritetinę reikšmę būtent transformacijų situacijoje, o tai ypač aktualu vis labiau besiglobaiizuojan-čių ekonominių, informacinių ir technologinių erdvių formavimosi laikotarpiu; - Rytų ir Vidurio Europos Šalyse vykstančių reformų sąlygomis išryškėja nauji specifiniai konkurencijos reiškiniai, reikalaujantys visapusiško suvokimo ir apibendrinimo, o tai patvirtina konkurencijos bei jos plėtotės problematikos, orientuotos į šių Salių situacijos specifiką, aktualumą; - konkurencijos plėtotė atskirose Rytų ir Vidurio Europos Šalyse pasižymi savita specifika, kurios suvokimas ir įvardinimas yra svarbi sąlyga spręsti aktualias šioms Šalims svarbias visuomenės raidos problemas. Konkurencijos bei jos plėtotės problemų aktualumas lemia tai, kad tyrimai šioje srityje laikytini svarbiais ir reikšmingais. ' Prioritetiniais šios srities tyrimais laikytini tie, kurių tikslai orientuoti į visapusiškos pažangos .visuomenėje spartinimą konstruktyvios ir pažangios konkurencijos plėtojimo pagrindu. Prioritetiniais uždaviniais, spręstinais atliekant šios srities tyrimus, laikytini šie: - pagrindinių konkurencijai kaip kompleksiniam visuomenės raidos reiškiniui svarbu sąvokų apibrėžimas, dėsningumų ir ypatybių įvardijimas bei aktualių teorinių tyrimų krypčių nustatymas; - konkurencijos plėtotei visuomenės transformavimo ""'sąlygomis s vaTbių" ypatybių'be r "dėsningumų nusta-~ tymas; - konkurencijos plėtotės bei konkurencingumo didinimo galimybių Rytų ir Vidurio Europos šalyse vykstančių transformacijų sąlygomis įvardijimas, taip pat šių galimybių išvystymo perspektyvų numatymas ir pagrindimas. Minėtieji uždaviniai laikytini ypač svarbūs; šių uždavinių sprendimas kartu lemia galimybes plėtoti įvairiapusišką visuomenės pažangą. Bendrieji konkurencijos plėtotės bei konkurencingumo didinimo dėsningumai. Suvokiant tai, kad konkurencija yra visuomenės prigimtį atspindintis reiškinys, galima teigti, jog būtina sąlyga pažinti šiuolaikinę konkurenciją bei kryptingai formuoti ir įgyvendinti visuomenės raidos ir pažangos trajektorijas adekvačiai toms aplinkybėms, kurios objektyviai reiškiasi realiame pasaulyje, yra konkurencijos plėtojimui bei konkurencingumo didinimui būdingų bendrųjų dėsningumų nustatymas ir įvardijimas. Remiantis prielaida, kad bendrųjų dėsningumų formulavimas leidžia pateikti universalaus pobūdžio charakteristikas ir įvardyti prioritetinius reiškinių požymius, galima daryti išvadą, kad konkurencijos plėtotei bei konkurencingumo didinimui svarbių bendrųjų dėsningumų nustatymas ir įvardinimas kartu sudaro galimybes kryptingai ieSkoti efektyvių būdų konstruktyviai valdyti visuomenės raidos ir pažangos procesus. Bendrieji konkurencijos plėtojimo bei konkurencingumo didinimo dėsningumai gali būti suvokiami, formuluojami ir grupuojami labai įvairiai. Kartu pažymėtina, kad bet kuriuo atveju tarp svarbiausiųjų tokio pobūdžio dėsningumų gali būti ypač išskirti dėsningumai, nusakantys konkurencijos plėtotės bei konkurencingumo didinimo eigos tendencijas vis labiau pasireikšti inovatyvumui, vystymosi intensyvumui ir kompleksiškumui, konkurencijos procesų prieštaringumui ir asinchroniškumui, šių procesų (vairovės plėtrai; Šie dėsningumai reprezentuoja šiuolaikinę visuomenę ir jai būdingų konkurencijos reiškinių ypatybes, todė! būtent Sitų dėsningumų suvokimas ir detalesnis apibūdinimas laikytini ypač svarbiu dalyku. Aptariant bendruosius konkurencijos plėtojimo bei konkurencingumo didinimo dėsningumus, visų pirma paminėtinas dėsningumas, išreiškiantis tai, kad šiuolaikinėmis sąlygomis konkurencija plėtojama iabai inovatyviai ir intensyviai. Šis dėsningumas, įvardytas kaip konkurencijos inovatyvumo ir intensyvinimo dėsningumas, atspindi vis labiau intensyvėjantį inovacijų formavimą ir įgyvendinimą, vis labiau didėjantį konkurencijos intensyvumą bei naujų inovatyvių konkurencijos formų bei metodų atsiradimą ir pasklidimą. Atsižvelgiant į tai, kad Sis dėsningumas reiškiasi labai įvairialypiai, paminėtini kai kurie ypač svarbūs jo veikimo aspektai: - konkurencijos plėtojimas ir konkurencingumo didinimas sietini su tuo, jog konkurencijoje dalyvaujančių įvairios veiklos subjektų veikla įgauna naują kokybę ir kartu pasižymi kokybiškai naujomis charakteristikomis: naujos kokybės formavimo pagrindas - įvairiais būdais skleidžiamos ir įvairiomis formomis įgyvendinamos inovacijos, kartu įgalinančios intensyvinti tiek pačių inovacijų ——— formavimą ir įgyventlinimą,-tiek- ir konkurencijos plėtojimą bei konkurencingumo didinimą; - konkurencijos plėtojimas ir konkurencingumo didinimas, formuojant, skleidžiant ir įgyvendinant inovacijas bei intensyvinant su konkurencija sietiną veiklą pasireiškia vis [abiau ryškėjančia įvairių veiklos subjektų diferenciacija, nusakančia labai dinamiškai kintančią skirtingų subjektų veiklos ir Šios veiklos rezultatų kokybę: tokia diferenciacija atspindi nevienodas ir gana sparčiai besikeičiančias įvairių subjektų galimybes konkuruoti vienam su kitu ir toliau plėtoti savo konkurencingumą; beje, tokia diferenciacija savo ruožtu pasižymi ženkliu dinamizmu ir išreiškia cikliškai vykstančių inovacinių procesų poveikius į konkurenciją bei konkurencingumą (tam tikras veiklos subjektas, sugebėjęs anksčiau ar efektyviau nei jo realūs ar potencialus konkurentai suformuoti ir įgyvendinti tam tikrą inovaciją, kartu įgauna Šių konkurentų atžvilgiu tam tikrų pranašumų; kartu akcentuotina, jog šie pranašumai gali būti laikini ir yra prasmingi tik toi, kol konkurentai ar kiti veiklos subjektai suformuoja ir įgyvendina kitas inovacijas, o tai reiškia, kad diferenciacijos tarp įvairių veikios subjektų formavimasis kaip cikliškai vykstantis procesas iš esmės yra adekvatus inovacijų bei inovacinės veiklos cikliškumui), konkurencijos plėtojimas ir konkurencingumo didinimas kaip inovatyvumu bei intensyvėjimu pasižymintys reiškiniai iSreiSkia spartėjančių visuomenės raidą ir pažangą; kartu akcentuotina, kad šios raidos ir pažangos spartėjimas yra ne tik cikliškas, bet ir vyksta tam tikromis "bangomis": kiekviena "banga" išreiškia konkurencinėje veikloje dalyvaujančio subjekto "perėjimą" į naują tam tikros inovacijos suformavimo ir įgyvendinimo pakopą ir į "Šuoliškai" didėjančią diferenciaciją tarp jo ir jo realią ar potencialių konkurentų (beje, "bangomis" vykstantys konkurencijos plėtojimo ir konkurencingumo didinimo procesai išreiškia bendrąją visuomenes raidą ir pažangą dar ir ta prasme, kad kiekviena nauja "banga" ne tik atspindi tai, jog veiklos inova-tyvumo bei jos intensyvinimo požiūriu tam tikram laikui atsiranda ir įsitvirtina naujas lyderis, bet ir tai, jog visi kiti toje veikloje dalyvaujantys subjektai ar bent dauguma tų subjektų taip pat įgauna galimybių po kurio laiko ar (am tikram laikui "pakilti" į aukštesnę savo veiklai bei jos rezultatams būdingos kokybės pakopą; toks "pakilimas" kartu nusako "prisitraukimą" ir "priartėjimą" prie lyderių pasiekto kokybės lygio bei patvirtina tiek cikliškumu pasižymintį bendrąjį visai tam tikros veiklos sferai būdingą inovatyvmno plėtojimą bei intensyvumu pasireiškiantį vystymąsi, tiek ir tai, kad bet koks diferenciacijos tarp įvairių konkurentų padidėjimas tegali būti tik laikinas); inovacijų bei inovaciniai procesai, taip pat konku-rentinės veiklos intensyvinimo procesai, sąlygojantys bei skatinantys konkurencijos plėtojimą ir konkurencingumo didinimą, pasižymi ir kompleksiškumu, ir vis labiau didėjančios naujų pažinimo bei latyrimo galimybių panoramos'aprėpimurs inova-~~ cijos, ir įvairios veikios intensyvinimui skirtos priemonės vis labiau sietinos su kompleksišku įvai- • rias pažinimo bei patyrimo sferas apimančių galimybių panaudojimu bei su vis platesniu požiūriu į Šių galimybių įvairovės didinimo perspektyvas; - konkurencijos inovatyvmno ir intensyvinimo dėsningumas reiškiasi kaip universalus ir yra būdingas iš esmės visoms galimoms visuomenės raidos ir pažangos sritims bei įvairių veikios subjektų aktyvumo sritims. Šalia apibūdintojo konkurencijos inovatyvumo ir intensyvinimo dėsningumo tarp bendrųjų konkurencijos plėtojimo ir konkurencingumo didinimo dėsningumų iS-rySkintinas ir konkurencijos procesų prieštaringumo ir asinchroniškumo dėsningumas. Šis dėsningumas atspindi tai, kad konkurencijos plėtojimas ir konkurencingumo di dinimas labai glaudžiai susieti ir su įvairių prieštaravimų raiška, ir su tuo, jog įvairūs konkurencijos plėtotės bei konkurencingumo didinimo procesai vienas kito atžvilgiu gali vykti nesinchroniškai, kartu sukeldami įvairias tarpusavio disproporcijas ir skatindami kokybiškai naujų situacijų formavimąsi. Ypač pažymėtina tai, kad konkurencijos procesų prieštaravimą ir asinchroniškumą sukelia netolygi įvairiems veiklos subjektams būdinga raida ii' pažanga, netolygiai vykstantys inovacijų procesai bei netolygus veiklos intensyvinimo kitimas; tokį netolygumą, o kartu ir konkurencijos procesų prieštaringumą ir asinchroniškumą lemia kelios aplinkybės: - įvairūs veiklos subjektai disponuoja skirtingomis pradinėmis galimybėmis didinti savo konkurencingumą ir adekvačiai reaguoti į konkurentų veiksmus bei Šių veiksmų rezultatus, o tai savo ruožtu lemia inovacinės veiklos bei intensyvinimui skirtų priemonių vykdymui būtinų sąlygų nevienodumą; - konkurencija savo prigimtimi gali būti ir konstruk~ tyvi (tokiai konkurencijai būdinga tai,, kad tam tikros veiktos subjektas konkurencijos sąlygomis yra orientuotas visų pirma į savo veiklos tobulinimą bei į ankstesnę savo rezultatų kokybę, tuo užsitikrindamas sau pirmavimą konkurentų atžvilgiu), ir destruktyvi (tokiai konkurencijai būdinga tai, kad tam tikros veiklos subjektas konkurencijos sąlygomis yra orientuotas visų pirma į pakenkimą konkurentams bei į sudarymą jiems blogesnių sąlygų, tuo suformuodamas sau palankesnę situaciją); konstruktyvumo ir destruktyvumo raiSka bei konstruktyvumo ir destruktyvumo derinių įvairovė kartu lemia įvairių veiklos subjektų raidos ir pažangos netolygumą, prieštaringumą ir asinchroniškumą; - konkurencija savo prigimtimi gali būti orientuota į įvairaus pobūdžio monopolinės, oligopolinės ir kitokios situacijos susidarymą; skirtingos įvairių subjektų galimybės suformuoti sau palankias situacijas arba kuo efektyviau veikti sau nepalankiose situacijose kartu lemia tai, jog konkurencijos sąlygomis gali reikštis daugialypiai prieštaravimai ir disproporcijos, būdingos įvairių subjektų veiklai bei jų konkurencingumo didinimui. Aptariant konkurencijos plėtojimo bei konkurencin-gumo didinimo dėsningumus, labai svarbu pažymėti, jog didelė jų dalis gali būti įvardyta kaip konkurencijos plėtros įvairovės dėsningumai. Tokio teiginio pagrįstumą lemia tai, jog esminių konkurenciją bei su konkurencingumu susijusių charakteristikų visuma nusako labai plačias ir konkurencijos, ir konkurencingumo didinimo procesų įvairovės galimybes, kartu atspindinčias pačią konkurencijos plėtros įvairovę kaip dėsningą dalyką. Dėl Šios priežasties konkurencijos plėtros įvairovės dėsningumai laikytini ypač reikšmingais ir svarbiais. Konkurencijos plėtros įvairovės dėsningumai atspindi daugelį sudėtingų ir prieštaringų reiškinių, būdingų konkurencijos raiškai ir konkurencingumo dinamikai; iš šių reiškinių ypač reikšmingi laikyti tie, kurie išreiškia dabartinės visuomenės šiuolaikiniame pasaulyje raidos krypčių ir tendencijų įvairovę bei nusako galimą konkurencijos plėtros variantą ir alternatyvų panoramos didėjimą. Tai reiškia, kad norint suvokti konkurencijos plėtros įvairovę būti- na įvardyti prioritetinę prasmę (gaunančias Šiuolaikinės visuomenės raidos aplinkybes, tiesiogiai susietinas su konkurencijos plėtote ir konkurencingumo didinimu; iš tokių aplinkybių ypač gali būti išskirtos Šios: - finansinių ir informacinių išteklių reikšmingumo augimas, plėtojant konkurenciją bei didinant konkurencingumą; - žmogiškųjų išteklių kokybės gerinimo svarbos didėjimas ir intensyvesnis šių išteklių įtraukimas į intelektualinę veiklą, vis labiau orientuotiną į tai, kad jos pagrindu būtų plėtojama konkurencija ir didinamas konkurencingumas; Ši aplinkybė iš esmės išreiškia konkurencijos plėtotės bei konkurencingumo didinimo procesų intelektualizavimo dėsningumą; - orientacijos į labai intensyvų veiklos aktyvinimą, apimantį naujas erdves ir reikalaujantį naujų organizacinių formų; tokios orientacijos iš esmės iSreiš-kia konkurencijos globalizavimą ir nusako konku-——"rencijos plėtotės bei konkurencingumo didinimo procesų globalizavimo dėsningumą. Būtent minėtosios aplinkybės laikytinos ypač svarbios. - konkurencijos plėtrą bei konkurencingumo didinimą vis iabiau lemia (vairių išteklių, ypač finansinių bei informacinių, disponavimo ir efektyvaus naudojimo sąlygos bei galimybės: Šių išteklių bei jų naudojimo galimybių įvairovė kartu lemia ir konkurencijos plėtros įvairovę, ir tokios plėtros daugiavariantiškumą; ypač akcentuotina būtent finansiniams ir informaciniams ištekliams bei jų panaudojimo galimybių visumai būdinga įvairovė, besireiškianti kaip esminis konkurencijos plėtros įvairovės veiksnys (finansinių išteklių turėjimas bei naudojimas lemia tokią įvairovę dėl finansavimo objektų įvairovės, o informacinių išteklių turėjimas ir naudojimas lemia tokią įvairovę dėl to, jog būtent disponavimas aktualia informacija ir sugebėjimas ja pasinaudoti yra svarbiausioji sąlyga suformuoti ir išvystyti naujas perspektyvias veiklos kryptis ir tuo pagrindu įgyvendinti daugiavariantiš-kumu ir inovatyvumu pasižyminčias nuostatas konkurencijos plėtotės bei konkurencingumo didinimo atžvilgiu); - konkurencijos plėtrą ir konkurencingumo didinimą vis labiau lemia žmogiškųjų išteklių bei intelekluq^_ linio potencialo raidos galimybių įvairovė', pastarąją įvairovę sąlygoja labai sudėtinga žmogiškųjų išteklių bei visuomenėje sukaupto intelektualinio potencialo struktūra, daugialypiai žmogiškųjų išteklių raidoje realizuojami tikslai ir interesai, labai plati panorama tų sąlygų ir aplinkybių, kurios lemia darbo našumo ir darbo kokybės dinamikos galimybes; ypač akcentuotini tie konkurencijos plėtros įvairovės aspektai, kurie susiję su intelektualine veikla ir intelektualinio darbo rezultatų panaudojimu konkurencingumui didinti (intelektualinis darbas ir jo rezultatų panaudojimo daugiavariantiškumas ryškiai lemia konkurencijos plėtros įvairovę); - konkurencijos plėtrą ir konkurencingumo didinimą vis labiau sąlygoja orientacijos į veiklos aktyvinimą naujose erdvėse, naujais mastais bei naujomis organizacinėmis formomis: pasaulyje vykstantys glo balizacijos procesai, orientuoti į globalines erdves bei į veiklos padidinimą iki globalinių mastų, įgalina labai sparčiai ir labai smarkiai didinti konkurencijos plėtotės bei konkurencingumo didinimo galimybes, o tai reiSkia, jog didėjanti veiklos aktyvinimo naujose erdvėse, naujais mastais bei naujomis organizacinėmis formomis galimybių įvairovė kartu skatina ir lemia ir konkurencijos plėtros įvairovę. Apibendrinant išdėstytas mintis galima teigti, kad apibūdintieji dėsningumai, ypač konkurencijos plėtros įvairovės dėsningumai, atspindi svarbiausias, tačiau toh" gražu ne visas esminėmis laikytinas konkurencijos plėtros bei šios plėtros įvairovės kryptis, tendencijas ir aplinkybes. Kartu pažymėtina ir tai, kad apibūdintųjų dėsningumų pagrindu gali būti gana plačiai ir įvairiapusiškai suvokta aktualioji konkurencijos plėtotės bei konkurencingumo didinimo problematika, nusakanti šiuolaikiškos visuomenės raidos sudėtingumą bei įvairių pažangos galimybių daugtalypiškumą. Akcentuotina ir tai, kad apibūdintieji dėsningumai yra suvoktini kaip universalus ir bendrieji, o tai reiškia, kad jų interpretavimas tam tikros konkrečios veiklos, tani tikro regiono ar tam tikros konkrečios politinės, socialinės, ekonominės ar kitokios situacijos specifinių sąlygų atžvilgiu reikalauja jų turinio ir nuostatų atitinkamos adaptacijos. Šia prasme kaip gana aktualus klausimas yra pažymėtinas būtinumas įvardyti svarbiausius konkurencijos plėtros bei konkurencingumo didinimo dėsningumus, būdingus Rytų ir Vidurio Europos šalių situacijai, suvokiant, jog Šiai situacijai būdinga ryški specifika, kurią lemia šiose šalyse vykstančios įvairialypės transformacijos. Konkurencijos plėtotės Rytų ir Vidurio Europos Šalyse ypatybės. Konkurencijos plėtra Rytų ir Vidurio Europos šalyse -vienas esminių Čia vykstančių transformacijų bruožų bei viena svarbiausiųjų sąlygų, lemiančių šių transformacijų sėkmę. Konkurencijos plėtros problematikos susiejimas su bendrąja Rytų ir Vidurinio Europos šalyse vykstančios politinės, socialinės, ekonominės, technologinės raidos ir pažangos problematika yra labai svarbus transformacijoms, jų valdymui bei jų perspektyvoms klausimas, todėl suvokimas ir įvardijimas prielaidų tolimesnei konkurencijos plėtotei Rytų ir Vidurio Europos Šalyse bei numatymas priemonių kryptingai ir konstruktyviai didinti Rytų ir Vidurio Europos šalyse veikiančių subjektų konkurencingumą turi būti vertinamas kaip labai svarbus visuomenės raidos ir pažangos uždavinys. Siekiant suvokti ir įvardyti prielaidas tolimesnei konkurencijos plėtotei Rytų ir Vidurio Europos šalyse, būtina atkreipti dėmesį į tai, kad tokių prielaidų susidarymą ir jų raišką lemia kelios aplinkybės; tarp pastarųjų ypač pabrėžtinos tos, kurios atspindi didelį konkurencijos plėtros patirties įvairovę ir Šios patirties prieštaringumą: konkurencijos plėtotę Rytų ir Vidurio Europos šalyse lemia ir toiiau lems prielaidos, pasižyminčios savo kilmės ir istorinių susiformavimo sąlygų įvairove bei transformavimo galimybių nevienareikšmiŠkumu.Galima teigti, kad, įvertinant svarbiausias prielaidas toliau plėtoti konkurenciją Rytų ir Vidurio Europos Šalyse, būtina atsižvelgti į tai, jog: Rytų ir Vidurio Europos Šalyse dar ikitransformaci-niu laikotarpiu buvo susiformavusios labai specifinės konkurencijos ir konkurencingumo plėtotės tradicijos, adekvačios tuo metu veikusiai komunistinei sistemai ir atspindinčios tos sistemos logiką ir nuo-slatas: Šios tradicijos, kaip adekvačios Rytų ir Vidurio Europos Salių realiam gyvenimo būdui, buvo giliai įsišaknijusios visuomenėje, lodei, prasidėjus politinėms, socialinėms, ekonominėms, technologinėms ir kitoms transformacijoms, jos ne tik neiSny-ko, bet tebesireiškė ir toliau ir, kad ir kaip būtų keista, naujomis formomis ir nauju pavidalu akivaizdžiai reiSkiasi iki Šiol; Ši aplinkybė leidžia teigti, jog, siekiant suvokti ir įvardyti prielaidas toliau plėtotis konkurencijai Rytų ir Vidurio Europos šalyse, būtina ištirti ir įvertinti ikitransformaciniu laikotarpiu susiformavusias ir tuo metu išvystytas specifines tuometinei sistemai adekvačias konkurenci- —— jos ir konkurencingumo plėtotės tradicijas bei išanalizuoti ir apibendrinti tiek tų tradicijų raiškos ypatybes jau transformacijų sajygomis, tiek ir tų tradicijų poveikį tolesnei visuomenės raidai ir pažangai; - prasidėjus transformacijoms, Rytų ir Vidurio Europos Šalyse ėmė intensyviai plisti vakarietiški ir Vakarų Salių patirtį bei tradicijas reprezentuojantys konkurencijos plėtojimo bei konkurencingumo didinimo modeliai: Šių modelių plitimas Rytų ir Vidurio Europos Šalyse pasireiškė ir gana paviršutinišku bei deformuotu vakarietiškos patirties "kopijavimu" ir netgi iškraipymu, kryptingu šios patirties adaptavimu vietinių sąlygų atžvilgiu, lėmusiu galimybes labai sparčiai ir palyginti nesunkiai įgyvendinti labai pragmatiškus konkrečių subjektų tikslus "vakarietiškų" tradicijų dar galutinai neperėmusiose erdvėse, tiek ir gana konstruktyviu poveikiu į transformacijų eigą, lėmusiu laipsnišką Rytų ir Vidurio Europos šalių perorientavimą į pažangios Vakaruose sukauptos patirties panaudojimą ir tolimesnį adaptavimą besitransformuojančloje visuomenėje; būtent šios aplinkybės, nusakančios "vakarietiškų" konkurencijos.ir konkurencingumo didinimo modelių ir tradicijų sklidimą Rytų ir Vidurio Europoje, lemia tai, kad, ieškant būdų toliau plėtoti konkuren- ————cijaj-būtina-atitinkamai-ištirti-ir-apibendrinti tokių— modelių ir tradicijų adaptavimo ir tolimesnio išvystymo Rytų ir Vidurio Europos Saly še-ypatybes; - Rytų ir Vidurio Europos šalyse transformacijų laikotarpiu susiformavo ir susikaupė unikali transformacijų, tarp jų ir konkurencijos plėtojimo bei konkurencingumo didinimo, patirtis: būtent Šitos patirties suvokimas ir įvertinimas taip pat laikytinas svarbia aplinkybe, susijusia su tolimesniu konkurencijos plėtojimu ir konkurencingumo didinimu. Ypač pabrėžtina, jog transformaciją Rytų ir Vidurio Europos Šalyse turinį ir raiškos tendencijas gerokai lemia įvairialypės Vakarų Salių patirties sklidimas ir adaptavimas vietinių sąlygų atžvilgiu. Be abejo, akcentuotina, kad Vakarų Salių patirties sklidimas ir adaptavimas nėra vienintelis transformacijų turinį ir kryptingumą lemiantis veiksnys, tačiau būtent Sis veiksnys vertintinas kaip labai svarbus ir reikšmingas. Vakarų šalių patirties sklidimo ir adaptavimo kaip transformacijų Rytų ir Vidurio Europos Šalyse veiksnio svarba ir reikšmingumas svarbus absoliučiai visoms politinėms, socialinėms, ekonominėms, technologinėms raidos ir pažangos sritims: savaime suprantama, kad Vakarų Salių patirties sklidimas ir adaptavimas Rytų ir Vidurio Europos Šalyse yra tiesiogiai sietinas ir su tolimesne konkurencijos plėtra bei konkurencingumo didinimo perspektyvomis ir galimybėmis, todėl būtent "vakarietiškų" konkurencijos modelių sklaidos, šių modelių adaptacijos Rytų ir Vidurio Europos šalių specifikos atžvilgiu bei naujųjų konkurencijos plėtros ir konkurencingumo didinimo tendencijų formavimosi problematikos suvokimas ir aptarimas traktuotinas kaip svarbus uždavinys. Esminė pozityvaus konkurencijos plėtojimo bei konkurencingumo didinimo Rytų ir Vidurio Europos šalyse aplinkybė ta, kad "vakarietiškų" konkurencijos modelių pagrindu, juos tinkamai ir efektyviai adaptuojant vietinių sąlygų atžvilgiu, turi būti kuriami ir įgyvendinami nauji konstruktyvūs konkurencijos plėtojimo modeliai, adekvatūs tiek Rytų ir Vidurio Europos Šalyse vykstančių transformacijų situacijos specifikai, tiek ir tiems reikalavimams, kuriuos sąlygoja bendrieji globalizacijos procesai. Šia prasme tikslinga paminėti esminius "vakarietiškų" konkurencijos modelių adaptavimo ir realaus taikymo Rytų ir Vidurio Europos Šalyse bruožus, jau pasireiškusius transformacijų eigoje ir galinčius vienaip ar kitaip paveikti tolimesnes transformacijas; iš šių bruožų ypač akcentuotini šie: - "vakarietiškų" konkurencijos modelių bei ikitrans-fonnacinio laikotarpio gyvenimo būdo ir socialinės elgsenos ypatumų integratyvumo bruožas, atspindintis tai, kad transformacijų laikotarpiu Rytų ir Vidurio Europos erdvėse pradėjo reikštis naujo tipo konkurencijos tradicijos, akumuliuojančios ir "vakarietiškų" modelių elementus, ir pačios Rytų ir Vidurio Europos Salių ikitransformacinio laikotarpio gyvenimo būdo ir socialinės elgsenos ypatybes; iš-skirtiniu tokių naujo tipo konkurencijos tradicijų požymiu laikytina ryškiai didėjanti diferenciacija tarp aktyvios konkurencijos prasmę perpratusios visuomenės mažumai atstovaujančios gyventojų dalies ir konkurencijos atžvilgiu labai pasyviai nusi------ teikusios, konkurencijos sąlygoms nepasiruošusios ———-bei konkurencijos "azarto ir rizikos"-nepriimančios— gyventojų daugumos'. Sis požymis atspindi tiek tai, kad Rytų ir Vidurio Europos Šalyse egzistavo ir transformacijų sąlygomis pradėjo intensyviai vystytis į konkurencijos dinamizmą orientuotas potencialas, tiek ir tai, kad šiuolaikinėje Rytų ir Vidurio Europos Salių visuomenėje reiškiasi ankstesnės sistemos liekamasis efektas, nusakantis polinkius į m-konkurentinį gyvenimo būdą; - "vakarietiškų" konkurencijos modelių paviršutiniškos realizacijos ir nekritiško suvokimo bruožas, atspindintis tai, kad ikitransformaciniu laikotarpiu Rytų ir Vidurio Europos Salių visuomenė buvo įpratusi "vykdytoj iškai", nuolankiai ir nekritiškai suvokti ir realizuoti "iŠ virSaus nuleidžiamas" nuostatas, todėl, tebesireiškiant Šiam "įpročiui" ir transformacijų sąlygomis, "vakarietiški" konkurencijos modeliai labai dažnai bandomi realizuoti besąlygiš-kai, neįvertinant visų jų taikymo vietinėmis sąlygomis aplinkybių: transformacijų laikotarpiu Rytų ir Vidurio Europos šalyse susiformavo savotiška nekritiško suvokimo tradicija "vakarietiškų" konkurencijos modelių atžvilgiu, iŠ esmės pratęsianti dar ikitransformaciniu laikotarpiu įsišaknijusias nuostatas į nuolankiai pasyvų vykdytojiškumą;, galima teigti, jog minėtasis bruožas išreiškia ir "vakarietiškų" konkurencijos modelių adaptacijos vietinių sąlygų atžvilgiu netinkamumo ar nepakankamumo tendenciją, ir todėl yra būtina ieškoti būdų parengti ir įgyvendinti visokeriopas priemones, skirtas kaip tik tam, kad būtų konstruktyviai remiamasi "vakarietiška" patirtimi ir kad būtų realistiškai panaudojami tie "vakarietiškų" modelių elementai, kurie iŠ esmės tinka vietinėms sąlygoms; - "šuoliško" ir "smūginio" konkurencijos plėtojimo -- Rytų ir Vidurio Europos Šalyse bruožas, iSreiškian-tis tai, kad "vakarietiškų" konkurencijos modelių formavimosi ir įgyvendinimo Vakaruose sąlygos iš esmės skiriasi nuo Šių modelių sklaidos ir realizavimo sąlygų Rytų ir Vidurio Europoje: Vakarų šalyse Šiuo metu paplitę ir įgyvendinami konkurencijos modeliai formavosi, buvo skleidžiami ir tobulinami ilgalaikės politinio, socialinio, ekonominio, technologinio gyvenimo evoliucijos keliu, todėl realus Šių modelių taikymas numato natūralų polinkį į ilgalaikės evoliucinės adaptacijos apraiškas, tuo tarpti kai Rytų ir Vidurio Europos šalyse vykstančių transformacijų situacijose dominuoja ne evoliucinės, bet revoliucinės raidos prioritetai, taip pat lemiantys rr tai, kad "vakarietiškų" modelių pagrindu plėtojama konkurencija Rytų ir Vidurio Europos šalyse pasižymi savo dinamikos "staigumu", "šuo-liškumu", "smūgių ir šoko efektais" ir kartu atspindi revoliucinį transformacijų pobūdį (galima teigti, kad "vakarietišką" modelių įgyvendinimo Rytų ir Vidurio Europos šalyse "Šuoliškas" ir "smūgiSkas" pobūdis, iSreiSkiantis evoliucingumo stoką, iš dalies lemia ir šių modelių adaptacijos vietinėmis sąlygomis nepakankamumą ar netinkamumą); subjektyviųjų konkurencijos bei jos plėtotės pradų raiškos bruožas, nusakantis tai, kad konkurencijos -plėtotę bei konkurencingumą-ir jo-didinimą-Rytų-ir— Vidurio Europos Šalyse labai veikia tos aplinkybės, kurios atspindi įvairių vadovaujančių asmenų individualias savybes ir veiksmus, Šių asmenų statusą visuomenėje bei visuomenės požiūrį į Šiuos asmenis: Sis bruožas tam tikra prasme atspindi ikitransformacinio laikotarpio Rytų ir Vidurio Europos šalių gyvenimo būdui būdingų įvairaus masto "va-dizmo" bei "asmenybės kulto" apraiSkų recidyvus jau transformacijų sąlygomis bei gana didelį šių recidyvų reikšmingumą, formuojantis naujoms konkurencijos plėtotės tradicijoms; beje, Šių recidyvų raiSka kartu su "vakarietiškų" konkurencijos modelių pasklidimu sudaro prielaidas plisti Rytų ir Vidurio Europos šalyse tokioms konkurencijos bei konkurencingumo didinimo formoms, kurios pasižymi akivaizdžiu asmenybių sureikšminimu (Rytų ir Vidurio Europos šalyse Šiuo metu gana rygkiai reiškiasi būtent "vadizmo" ir "asmenybės kulto" fenomenai: įvairių politinių partijų ir organizacijų, verslo subjektų, kitokio pobūdžio struktūrų ir organizacijų konkurencingumą bei visuomenėje susiformavusį požiūrį į Šias struktūras ir organizacijas labiausiai lemia kaip tik jų vadovų statusas bei įvaizdis; Šia prasme iš konkurencijos plėtotę veikiančių veiksnių tarpe yra ypač pabrėžtinos naujos "vadizmo", "asmenybės kulto" apraiškos bei kitokios subjektyviosios aplinkybės); - ryškių orientacijų į konkurenciją, siekiant paramos, labdaros ar padidinto dėmesio, bruožas, išreiškiantis transformacijų laikotarpiu Rytų ir Vidurio Europos Šalyse pasireiškusią tendenciją konkuruoti siekiant, prašant ar netgi reikalaujant sau visapusiškos politinės, ekonominės, technologinės ar kitokios paramos, pagalbos ir dėmesio; tokio pobūdžio konkurencijoje reiškiasi tiek Vakarų pasaulyje susiformavusios tradicijos, tiek ir specifiniai būtent Rytų ir Vidurio Europos Šalyse dar ikitransformaciniu laikotarpiu susiklosčiusio gyvenimo būdo recidyvai, nusakantys polinkį beatodairiškai naudotis "bendru katilu" (beje, tokia tendencija transformacijo laikotarpiu reiSkiasi įvairiais lygiais: nacionaliniu atskirų Rytų ir Vidurio Europos šalių lygiu, išreiškiančiu konkurenciją tarp atskirų Rytų ir Vidurio Europos valstybių, kai kiekviena jų pretenduoja į kiuo didesnę įvairių tarptautinių organizacijų bei Vakarų Salių ir struktūrų paramą ir pagalbą; regioniniu, žinybiniu ar programiniu lygiu kiekvienoje Šalyje, išreiškiančiu konkurenciją tarp atskirų regioninių, žinybinių bei kitokių struktūrų, taip pat tarp tam tikras programas ir projektus įgyvendinančių subjektų atskiros Šalyse; instituciniu lygiu, išreiškiančiu "vidinę" konkurenciją kiekvienos institucijos ar organizacijos viduje). Siekiant išsamiau apibūdinti išvardytuosius konkurencijos plėtotės procesams Rytų ir Vidurio Europos Šalyse transformacijų sąlygomis būdingus bruožus, būtina pažymėti Šių bruožų bei jų raiškos universalumą daugiapako-piškumo ir daugiafypiškumo prasme. Kaip žinia, Šie bruožai budingi konkurencijos plėtotei įvairiais mastais ir įvairiose sferose tiek visų Rytų ir Vidurio Europos Šalių, tiek -atskirų šalių bei regionų, tiek įvairių po litinėsv-so c i alinės;— ekonominės, technologinės raidos sričių, tiek įvairaus pobūdžio veiklos mastais; Šie bruožai būdingi ir įvairių Rytų ir Vidurio Europos šalių visuomenės bei jos grupių ir sluoksnių raidą atspindinčiai konkurencijos ir konkurencingumo plėtotei. Beje, šie bruožai nemaža dalimi reiškiasi ir tais atvejais, kurie atspindi Rytų ir Vidurio Europos šalis bei struktūras reprezentuojančių subjektų veiklą globaliS-kesniais nei Rytų ir Vidurio Europa mastais (įvairūs globališkesnės konkurencijos "Rytai-Vakarai" ar konkurencijos europinėse bei pasaulinėse erdvėse atvejai). Apibendrinant išdėstytus teiginius, pažymėtina, jog šalia minėtųjų bruožų, būdingų "vakarietiškų" konkurencijos modelių taikymui ir adaptavimui Rytų ir Vidurio Europos Šalyse bei naujų konkurencijos tradicijų formavimuisi bei pasklidimui, gali reikštis ir kai kurie kiti bruožai, tačiau būtent apibūdintieji bruožai leidžia nusakyti svarblausius transformacijų situaciją atspindinčius konkurencijos bei jos plėtotės reiškinius. Šia prasme galima teigti, kad minėtųjų bruožų ir aplinkybių suvokimas bei įvardijimas kartu leidžia apibrėžti tolimesnių tyrimų, svarbių konkurencijos plėtotei Rytų ir Vidurio Europos Šalyse, kryptis. Verslo efektyvumo didinimas rinkų internacionalizacijos sąlygomis Verslo efektyvumo didinimas kaip esminį verslo vadybos problema. Šiuolaikinėje visuomenėje verslo plėtojimas tiesiogiai sietinas su vis labiau intensyvėjančia inovacine veikia, didėjančiu žmonių aktyvumu, vis įvairesnėmis ir priešta-ringesnėmis iniciatyvomis, taip pat su vis didesne įvairove pasižyminčiomis rizikomis. Tai reiškia, kad būtina verslo plėtojimo sąlyga laikytinas verslo efektyvumo didinimas, išreiškiantis nuostatą į verslo sėkmės ir rezultatyvumo didinimą intensyvėjančių iniciatyvų, gausėjančių riziką bei didėjančio visuomenės aktyvumo aplinkoje. Verslo efektyvumo didinimas suvoktinas kaip ypač reikšminga verslo plėtojimo sąlyga vis intensyviau vykstančių globalizacijos procesų, rinkų internacionalizacijos bei tarptautinės konkurencijos aplinkybėmis. Beje, gi sąlyga laikytina prioritetine Rytų ir Vidurio Europos Šalyse veikiantiems verslo subjektams, kadangi būtent Šiose Šalyse tarpe vykstantiems verslo plėtojimo procesams įtaką darančių veiksnių pirmaeilę reikšmę įgauna kaip tik veiksniai, atspindintys Rytų ir Vidurio Europos Salių ekonominių struktūrų įsiliejimą į europiries bei globalines erdves. Suvokiant verslo efektyvumo didinimą kaip labai svarbią ir būtiną veršio plėtojimo sąlygą, tikslinga apibrėžti verslo efektyvumą, jo didinimą bei įvairias didinimo gaJi-mybes išreiškiančias senokas. IŠ Šių sąvokų yra ypač svarbi verslo efektyvumo sąvoka, todėl būtent jos apibrėžimas laikytinas esminiu dalyku, suvokiant ir įvardijant daugelį verslo plėtojimo problemų. Verslo efektyvumas kaip sąvoka gali būti apibrėžiamas įvairiai, tačiau visais atvejais būtina akcentuoti verslo kaip veiklos eigoje gaunamo ar gautino rezultato (efekto) palyginimą su tam rezultatui gauti reikalingomis sąnaudomis. Bendru atveju galima teigti, kad verslo efektyvumas išreiškia versfa rezultatą, tenkantį versle naudojamų ir tam rezultatui gauti reikalingų išteklių sąnaudų vienetui. Su-—praatama,-tokia samprata atspindi tai, jog efektyvesniu-gali— būti laikomas tik toks verslas, kuriame naudojamų išteklių vienetui tenkantis rezultatas bus didesnis. Pateiktas apibrėžimas atspindi verslo efektyvumo didinimo bei verslo efektyvumo didinimo galimybių prasmę. Galima teigti, jog veršio efektyvumo didinimu laikytini veiksmai, išreiškiantys versle gaunamo rezultato, tenkančio versle naudojamų išteklių sąnaudų vienetui, didėjimą (augimą). Savo ruožtu, toks požiūris rodo, jog verslo efektyvumas gali būti didinimas iŠ esmės trim būdais: - verslo efektyvumas didėja, kai sugebama tų pačių iSteklių naudojimo pagrindu didinti versle gaunamą rezultatą; - verslo efektyvumas didėja, kai sugebama tą patį rezultatą gauti mažinant versle naudojamų išteklių sąnaudas; - verslo efektyvumas didėja, kai sugebama komple siškai ir didinti versle gaunamą rezultatą, ir mažinti naudojamų išteklių sąnaudas. Beje, labai svarbu suvokti ir tai, kad tiek versie gaunamų rezultatų, tiek naudojamų išteklių sąnaudų vertinimas būtinai turi būti daugialypis, apimantis daugelį ir kiekybinio, ir kokybinio vertinimo aspektų: tiek versle gaunamas rezultatas, tiek naudojamų išteklių sąnaudos atspindi daugialypę verslo raišką bei verslui kaip veiklai reikalingų sąlygų ir galimybių įvairovę. Apibūdintos sąvokos leidžia įvardyti verslo efektyvumo didinimą kaip vadybos mokslo objektą, išryškinant tuos svarbiausius valdymo veiklos klausimus, kurie tiesiogiai svarbūs verslo problematikai. IŠ tokių klausimų ypač pažymėtini Šie: - verslo efektyvumo didinimas verslo efekto didinimo procesų valdymo priemonėmis; - verslo efektyvumo didinimas verslo išteklių sąnaudų mažinimo procesų valdymo priemonėmis. Minėtųjų klausimų sprendimas atspindi verslo efektyvumo didinimą kaip esminę verslo vadybos problemą. Si problema suvoktina kaip aktuali ir svarbi visais veršio plėtojimo atvejais, tačiau ją galima laikyti ypač aktualia, kai ji sprendžiama verslo Rytų ir Vidurio Europos Šalyse plėtojimo požiūriu. Galima teigti, kad šios problemos susiejimą su verslo Rytų ir Vidurio Europos Šalyse tematika laikytina prioritetiniu verslo vadybos mokslo objektu. Verslo efektyvumo didinimo Rytų ir Vidurio Šalyse prioritetai. Vertinant verslo efektyvumo didinimo Rytų ir Vidurio Europos šalyse galimybes, būtina atsižvelgti į esmines verslo plėtojimo Siame regione sąlygas. Savo ruožtu būtina suvokti, kad šias sąlygas lemia aplinkybės, priskirtinos dviem grupėms: - aplinkybės, išreiškiančios Šiuo metu Rytų ir Vidurio Europoje vykstančių politinių, socialinių, ekonominių, technologinių, informacinių ir kitokio pobūdžio transformacijų logiką bei svarbiausias Šių transformacijų nuostatas; šiuo atveju suvoktina, kad tokios transformacijos atspindi "perėjimą" į demokratinę visuomenę su jai būdinga rinkos santykių sistema, ir "perėjimus" į naujų technologinių galimybių radimą, sudarymą ir panaudojimą įvairios kilmės ir pa-—— ——sktfties-produktų-gamybos-bei-vartojimo.sferose; —— - aplinkybės, išreiškiančios viso pasaulio mastu pasireiškiančius globalizacijos bei Europos mastu besiplėtojančius Europos integracijos procesus; Šiuo atveju suvoktina, kad ir globalizacijos, ir Europos integracijos procesai ypač svarbūs Rytų ir Vidurio Europos Šalims, kadangi akumuliuoja naujus katalizatorius ir atskleidžia naujus verslo plėtotės Šansus. Minėtųjų aplinkybių suvokimas leidžia apibrėžti svarbiausius verslo efektyvumo didinimo Rytų ir Vidurio Europos Šalyse problematikai būdingus prioritetus; iŠ pastarųjų gali būti išskirti vadinamieji bendrojo pobūdžio prioritetai ir specifiniai, būtent Rytų ir Vidurio Europos Šalims būdingi, prioritetai. Bendrojo pobūdžio prioritetais, sietinais su verslo efektyvumo didinimu Rytų ir Vidurio Europos šalyse, laikytini šie: - prioritetai, išreiškiantys verslo subjektų orientacijas į savo veiklą vis labiau stiprėjančios ir sparčiai atsinaujinančiomis formomis pasireiškiančios konkurencijos sąlygomis: kiekvienas verslo subjektas turi reikštis atvirose erdvėje, sugebėdamas įgyti jose stiprias lyderio pozicijas; - prioritetai, išreiškiantys tiek verslo produktų kūrėjų ir platintojų, tiek verslo produktų vartotojų orientacijas į vis aukštesnę kuriamų, skleidžiamų ir vartojamų produktų kokybę: būtent sugebėjimas produktų atžvilgiu įgyvendinti aukštos kokybės nuostatas yra svarbiausia sąlyga pasiekti aukštą verslo veiklos efektyvumo lygį, tuo labiau kad aukšta produktų kokybė yra pagrindas ją realizuoti aukštomis kainomis; - prioritetai, išreiškiantys verslo produktų kūrėjų orientacijas į tai, kad šiuos produktus kuriant, skleidžiant ir vartojant būtų įgyvendintos tokios tectmo-~ — logijos, kurios įgalintų taupiau ir racionaliau panaudoti verslui reikalingus išteklius bei visapusiškai didinti darbo naSumą visose verslo produktų kūrimo, skleidimo ir vartojimo fazėse. Be išvardytųjų bendrojo pobūdžio prioritetų, sietinų su verslo efektyvumo didinimu Rytų ir Vidurio Europos šalyse, gali būti paminėti ir keli svarbiausieji specifiniai prioritetai: - prioritetai, iSreiSkiantys Rytų ir Vidurio Europos šalių verslo subjektų orientacijas į sparčią naujų rinkų paiešką ir įėjimą į jas; - prioritetai, išreiškiantys Rytų ir Vidurio Europos Šalių visuomenės sugebėjimus adaptuotis Vakarą erdvėse paplitusių verslo etikos bei verslo organizavimo tradicijų ir nuostatų atžvilgiu; - prioritetai, išreiškiantys Rytų ir Vidurio Europos Salių visuomenės sugebėjimus pasiekti-labai aukštą darbo našumo ir produktyvumo lygį. Išvardytieji bendrojo pobūdžio bei specifiniai prioritetai atspindi pagrindines su verslo vadybos tematika susijusias mokslinių tyrimų kryptis, kurios gali būti laikomos ypač aktualios Rytų ir Vidurio Europos šalims. Pažymėtina ir tai, kad šios kryptys tiesiogiai sietinos su globalizacijos ir Europos integracijos problemomis, todėl kaip tik verslo efektyvumo didinimo aspektai, išreiškiantys pastarųjų pro-_bjemų4>rasme_ ir poveikį, reikalauja detalesnio aptarimo. Verslo efektyvumo didinimas globalizacijos sąlygomis. Verslo efektyvumo didinimo galimybes pastaruoju metu daug lemia globalizacijos procesai, išreiškiantys dominuojančias tiek betarpiškai verslo, tiek ir bendrąsias politinės, socialinės, ekonominės, technologinės raidos ir pažangos trajektorijas ir tendencijas. Globalizacijos procesų poveikis verslo efektyvumui bei jo didinimui ypač reikšmingas transformacijų sąlygomis, o tai reiškia, kad verslo efektyvumo Rytų ir Vidurio Europos šalyse problematiką būtina tiesiogiai susieti su globalizacijos tematika. Vertinant globalizacijos procesų poveikį verslo efektyvumui bei jo didinimo galimybėms, išskirtini įvairūs tokio poveikio aspektai. Visų pirma pažymėtina tai, kad globalizacijos procesai veikia verslo efektyvumą verslo masių didinimo prasme. Antra, globalizacijos procesai veikia verslo efektyvumą tuo požiūriu, kad globalizacijos sąlygomis spartėjančiai plinta su įvairiomis pažangos ir raidos sritimis susiję nauji standartai, normos, modeliai ir reikalavimai, išreiškiantys kokybinio pobūdžio pokyčių dinamiką bei nepertraukiamai vykstančius atsinaujinimus visose gyvenimo sferose. Trečia, globalizacijos procesai veikia verslo efektyvumą tuo požiūriu, kad verslo plėtra vis labiau pasižymi vni-fikacijos ir universalizacijos raiška ir kartu atspindi globaliniais mastais realizuojamas "suvienodėjimo" ir "susivie-nodinimo" tendencijas. Ketvirta, verslo raidos ir efektyvumo kaitos procesai, vykstantys globaliniais mastais, vis labiau pasižymi pokyčių sinchromškutmt, išreiškiančiu priežasties ir pasekmės ryšių raidos "suartėjimą" laiko prasme. Globalizacijos procesų bei verslo ir jo efektyvumo didinimo problematikos susiejimo būtinybė yra akivaizdi, todėl tikslinga detaliau aptarti svarbiausias problemines sritis, atspindinčias verslo efektyvumo didinimo perspektyvas intensyviai plintančios globalizacijos sąlygomis. Iš tokių sričių ypač iSrySkintinos tos, kurios apima problemas, susijusias su verslo subjektų sugebėjimais prevencinėmis formomis kurti, skleisti ir globaliniais mastais realizuoti konkurencingus produktus. Pažymėtina, kad verslo subjektų sugebėjimai prevencinėmis formomis kurti, skleisti ir globaliniais mastais realizuoti konkurencingus produktus yra ir gali būti labai daugialypiai ir gali priklausyti nuo daugelio aplinkybių. Šia prasme paminėtinos būtent tos su globalizacijos tematika susijusios verslo efektyvumo didinimo problemos, kurios tiesiogiai igreiškia nuostatas į šių sugebėjimų išvystymą: - problemos, atspindinčios verslo subjektų galimybes išryškinti būsitnuosiits poreikius jų siūlytiniems produktams bei perspektyvias "nišas" globalinėse erdvėse ir rinkose, ypač patrauklias būsimajam Šių produktų realizavimui; - problemos, atspindinčios verslo subjektų galimybes realiai sukurti ir paskleisti globalinėse erdvėse ir rinkose naujus perspektyvius produktus ir pasiekti, kad šie produktai būtų konkurencingi; - problemos, atspindinčios verslo subjektu sugebėjimą verto'situaciją globalinėse rinkose ir tuo pagrindu sudaryti sau palankias sąlygas sėkmingai veikti ———-irreikštis globaliniu mastu; - —- —— ———-—- - problemos, atspindinčios verslo subjektų sugebėjimą inovatyviai vystytis ir kryptingai plėtoti savo verslo potencijas globalizacijos sąlygoms. Iš išvardytųjų problemų gali būti iSskirtos politinio, socialinio, teisinio, ekonominio, technologinio, informacinio, ekologinio ir kitokio pobūdžio problemos; Šių problemų išskyrimas sietinas su būtinumu suvokti tai, kad: - politinio pobūdžio problemos atspindi tiek globaliniais, tiek ir lokaliniais atskirų šalių mastais besireiškiančias sąlygas, įtaką darančias verslo subjektų sugebėjimui kurti ir skleisti konkurencingus produktus: Šios problemos susijusios su politinėmis verslo aplinką ir klimatą formuojančiomis kiekvienos Šalie užsienio bei vidaus politikos aplinkybėmis, taip pat su tomis aplinkybėmis, kurios išreiškia bendrąsias politinės raidos tendencijas globalinėse erdvėse; - socialinio, taip pat socialinio psichologinio bei "grynai" psichologinio pobūdžio problemos atspindi tokias verslo subjektų sugebėjimų plėtotei būdingas sąlygas ir aplinkybes, kurios išreiškia visuomenėje vyraujančias bei naujai formuotinas socialines, psichologines ir kultūrines nuostatos įvairių produktų vaitojimo, kūrimo bei skleidimo atžvilgiu; ypač akcentuotinos multikultūrinio pobūdžio problemos, išreiškiančios globalizacijos specifiką, - teisinio pobūdžio problemos atspindi tokias verslo subjektų sugebėjimų plėtotei būdingas sąlygas ir aplinkybes, kurios išreiškia išankstinį teisinį įvairių produktų vartojimo, kūrimo bei skleidimo procesų reglamentavimą bei atitinkamų teisinių normų naudojimą globaliniais, ir lokaliniais atskirų šalių mastais; - ekonominio pobūdžio problemos atspindi verslo plėtojimo, įvairių verslo produktų vartojimo, kūri-—— mo bei skleidimo, taip pat įvairių verslo subjektų veiksmų ekonomines sąlygas ir aplinkybes: Šios problemos susijusios su verslo ekonominio prasmingumo didinimu, orientuotu į verslo subjektų sugebėjimą efektyviai veikti kuriant bei skleidžiant konkurencingus produktus; - technologinio pobūdžio problemos atspindi verslo plėtotės būdų, technologinių priemonių bei organizacinių formų dinamiką ir jos adekvatumą verslo subjektų siekiams kurti ir skleisti konkurencingus produktus; - informacinio pobūdžio problemos atspindi verslo plėtotės dinamiką ir perspektyvas atitinkančių informacinių galimybių suradimo, panaudojimo ir tolimesnio išvystymo prasme; - ekologinio pobūdžio problemos atspindi verslo plėtotės poveikius ekosocialinei aplinkai bei Šios aplinkos poveikius paties verslo galimybėms. Minėtųjų problemų suvokimas leidžia apibrėžti svarbiausias sąlygas verslo efektyvumui didinti adekvačiai globalizacijos procesų aplinkybėms. Galima teigti, kad iŠ tokių sąlygų ypač išskirtinos šios: - verslo subjektų bei jų produktų konkurencingumui didinti palankios politinės, socialinės, ekonominės, informacinės ir kitokio pobūdžio aplinkos sudarymas; - inovacijų intensyvinimui skirtų sąlygų sudarymas adekvačiai globalizacijos procesų logikai, suvokiant tai, kad inovacinė veikla yra pagrindas kurti ir skleisti konkurencingus produktus; - parengimas ir įgyvendinimas priemonių, skirtų tam, kad verslo subjektų veikla visais požiūriais būtų adekvati globalinėse erdvėse ir rinkose realizuojamoms normoms ir standartams ir kartu tenkintų esmines universalizavimo ir unifikavimo nuostatas; - parengimas ir įgyvendinimas priemonių, skirtų tam, kad verslo subjektų veikla būtų orientuota į "įsiskverbimą" į globalines rinkas; šiuo atveju turi būti suvokiama, jog toks įsiskverbimas įmanomas tik tada, kai verslo subjektai savo veiklos srityse tampa lyderiais ir įgauna ryškių monopolinio pobūdžio pranaSumų. Šių sąlygų sudarymas ir tenkinimas kartu lemia gali- mybes realiai didinti verslo efektyvumą, intensyviai vykstant globalizacijos procesams. Verslo efektyvumo didinimas Europos integracijos Verslo efektyvumo didinimo galimybes pastaruoju metu vis labiau sąlygoja intensyviai vykstantys Europos integracijos procesai, išreiškiantys tris viena kitą papildančias Europos politinio, socialinio, ekonominio, technologinio, informacinio, ekologinio vystymosi tendencijas; šios tendencijos gali būti įvardytos kaip: - tendencija, išreiškianti vis didesnę skirtingų Europos Salių bei didele įvairove pasižyminčių jos kultūrinių, ekonominių ir informacinių erdvių jungimąsi į bendrą politinę, socialinę, kultūrinę, ekonominę, technologinę, informacinę, ekologinę erdvę; ši tendencija nusako orientaciją į visuotinę Europos erdvių unifikaciją bendrų normų ir standartų pagrindu bei šių erdvių jungimąsi į bendrą sistemą, siekiant sinerginio efekto, gaunamo, sujungus Europoje jau sukauptą ir toliau kauptiną bei vystytiną potencialą; - tendencija, išreiškianti bendrų Europos erdvių sistemos augimą ir plėtrą ir nusakanti tai, kad integruota Europos sistema "įtraukia" į save vis naujas šalis bei naujas kultūrines, ekonomines ir informacines erdves; ši tendencija atspindi orientaciją į Europos kaip integruotos sistemos plėtimąsi ir intensyvaus, ir ekstensyvaus vystymosi modelių realizavimo pagrindu (Si tendencija ypač reikšminga Rytų ir Vidurio Europos šalims, kadangi išreiškia būtent šių šalių įtraukimą į bendrą Europos sistemą); - tendencija, išreiškianti tai, kad bendra Europos politinė, socialinė, ekonominė, technologinė, informacinė, ekologinė erdvė, pasižyminti orientacijomis į bendras normas ir standartus, vis smarkiau evoliucionuoja kaip unikalumu ir specifinėmis savybėmis pasireiškiančių regioninių erdvių ir struktūrų visuma: bendra europinė erdvė, išreiškianti orientacijas į plėtotę bendrų normų ir standartų pagrindu, kartu pasižymi ir orientacijomis į daugialypės regionali-zacijos galimybių realizavimą bei į savo regionų įvairovę. Šios trys tendencijos išreiškia skirtingus Europos raidos procesus, bet kartu ir atspindi šių procesų tarpusavio "vienovę ir papildomumą. Būtent šių tendericijųrlų'tarpusa-vio sąveikos bei neatskiriamumo prasmės suvokimas leidžia suprasti tas Europos integracijos aplinkybes, kurios iemia verslo efektyvumą bei jo didinimą; tai reiškia, kad verslo efektyvumo didinimo galimybių susiejimą su Europos integracijos problematika tikslinga orientuoti būtent į minėtųjų trijų tendencijų įvertinimą ir į šių tendencijų raiS-kos versle apibūdinimą. Galima teigti, kad Europos, kaip vientisos erdvės formavimasis ir plėtotė, veikia verslą bei jo efektyvumo didinimą ta prasme, kad: - visi verslo subjektai bei verslo produktų vartotojai orientuojami į labai aukštas ir vis labiau kylančias kokybės, našumo ir efektyvumo normas, išreiškiančias visoms veiklos sritims būdingas nuostatas į pažangą bei tobulumą; tokios normos formuojamos ir nustatomos, įvertinant aukščiausius tiek europinėms, tiek ir globalinėms erdvėms būdingus laimėjimus, - verslo plėtotę vis labiau skatina jungtinių Europos mastu besiformuojančių ir besiintegruojančių potencijų panaudojimas, išreiškiantis sinerginio efekto privalumų įgyvendinimą įvairiose verslo srityse bei įvairiais verslo produktų kūrimo, skleidimo ir vartojimo požiūriais; jungtinės potencijos bei sinergi-niai efektai ypač svarbus plėtojant verslo inovacijas, didinant verslo subjektų bei jų kuriamų ir skleidžiamų produktų konkurencingumą globaliniais mastais, taip pat įgyvendinant vis stambesnius ir vis sudėtingesnius investicinius projektus; - verslo plėtotė Europos erdvėje vis smarkiau reiškiasi kaip procesas, apimantis Europos šalis kaip bendrą vidinę rinką: Europos rinkose veikiantys verslo subjektai bei įvairių produktų vartotojai šias rinkas identifikuoja su bendros ir nedalomos erdvės sam- —.._ prata, vis mažiau suvokdami ir vertindami geografinio, etninio kultūrinio bei kitokio pobūdžio ypatumus, būdingus atskiroms Europos Šalinis; savo ruožtu globalinių pasaulinių rinkų mastu Europos erdvė taip pat vis labiau suvokiama kaip vientisas ir nedaloma pasaulinių rinkų sistemos posistemis. Vientisos europinės erdvės plėtotė, orientuota į naujų šios erdvės grandžių sukūrimą bei į naujų integruotos sistemos narių įtraukimą, veikia verslą bei jo efektyvumo didinimą ta prasme, kad: - smarkiai skatinamas pažangių vientisos Europos erdvės normų ir standartų pasklidimas tose šalyse ir regionuose, kurie iki šiol nebuvo ir dabar dar nėra iki gaio įtraukti į integruotą Europos sistemą ir kuriuose dėl to negali būti ir dabar dar nėra pasiektas toks aukštas kokybės, našumo ir efektyvumo lygis, koks būdingas bendrai Europos sistemai: toks pažangių normų ir standartų pasklidimas kartu reiškiasi kaip verslo bei jo efektyvumo didinimo katalizatorius, budingas į bendrą Europos sistemą besiintegruojančioms šalims ir regionams ir pozityviai veikiantis bendrąją politinę, socialinę, ekonominę, technologinę, informacinę, ekologinę šių Šalių ir regionų pažangą; beje, tokio pobūdžio poveikiai verslui bei jo efektyvumo didinimui ypač" reikšmingi Rytų ir Vidurio Europos šalims, kadangi kaip tik Šių ————šalio^rerslo-subjektų-ir struktūrų įtraukimas į minėtųjų normų ir standartų sistemos erdves gali priartinti šiose Šalyse pasiektą kokybės, naSumo ir efektyvumo lygį iki vientisos Europos erdvėje įgyvendintų normų ir standartų, - į vientisą Europos sistemą besiintegruojančių Salių ir regionų verslo subjektai savo veiklos bei kuriamų ir skleidžiamų produktų kokybės bei konkurencingumo požiūriu turi sugebėti ne tik priartėti prie vientiso Europos erdvėje pasiekto lygio, bet ir turi sugebėti tą priartėjimą įgyvendinti labai sparčiai ir intensyviai: orientacija į sparčius intensyvios integracijos tempas, nusakanti vientisų Europos erdvių sistemos plėtros poveikį verslui bei jo efektyvumo didinimui, kartu išreiškia nuostatas į spartėjantį besiintegruojančių Šalių ir regionų vystymąsi, visų pirma į spartėjantį besiintegruojančių šalių ir regionų verslo subjektų ir struktūrų vystymąsi, - vykstant vientisos europinės erdvės plėtotei bei naujų narių įtraukimui į ją, kartu didėja besiintegruojančių Salių ir regionų verslo subjektų ir struktūrų galimybės perimti Šioje vientisoje europinėje erdvėje sukauptą patyrimą ir sinerginio efekto paskleidimo principu ją adaptuoti integracijos bei tolimesnės raidos eigoje; - vykstant vientisos europinės erdvės plėtotei bei naujų narių įtraukimui į ją, kartu didėja europinių verslo struktūrų įvairovė, o tai labai svarbi sąlyga plėtoti visos erdvės mastu besikaupiantį inovacinį potencialą bei konkurencines galimybes. Vientisos europinės erdvės regionalizadjos procesai veikia verslą bei jo efektyvumo didinimą ta prasme, kad: - įvairioms Europos šalims bei regionams atstovaujantys verslo subjektai ir jų struktūros turi sugebėti rasti tinkamas specializacijas, kurios būtų adekvačios atitinkamų regionų specifikai ir ypatybėms: tinkamų specializacijų suradimas nusako orientacijas į kuo aukštesnį kokybės, našumo ir efektyvume lygį ir kartu lemia verslo subjektų sugebėjimą tapti atitinkamoje verslo srityje lyderiu bei savo kaip lyderio poziciją visapusiškai stiprinti ne tik savo Šalies ar regiono, bet ir žymiai platesnių europinių ir net globalinių rinkų mastu; - verslo plėtojimas adekvačiai atitinkamų šalių ir regionų specifikai įgalina įvairiapusiškai didinti paties verslo potencialą ir kartu intensyvinti visuotinę raidą ir pažangą Šių Salių ir regionų mastais; - vientisos europinės erdvės regionalizacija įgalina kryptingai formuoti ir įgyvendinti atitinkamus verslo plėtotės prioritetus, leidžiančius orientuoti verslo subjektus į tinkamų specializacijų pasirinkimą ir kartu sudaryti prielaidas efektyviai vystyti verslo struktūras tiek regioniniais, tiek europiniais mastais. Išdėstytosios, o ir kitos aplinkybės atspindi svarbiausias verslo efektyvumo didinimo perspektyvas ir galimybes, susijusias su Europos integracijos procesais; savaime suprantama, Šios aplinkybės betarpiškai susijusios su verslo plėtojimu bei verslo efektyvumo didinimu Rytų ir Vidurio Europos šalyse. Apibendrinant pateiktas mintis, galima padaryti kelias _bendra_pobūdžio. išvadas dėl verslo efektyvumo.didinimą-globalizacijos bei Europos integracijos sąlygomis. Iš šių išvadų ypač pažymėtinos tos, kurios atspindi aktualias vadybos mokslo problemas bei perspektyvias mokslinių tyrimų kryptis, susijusias su verslo vadybos plėtote Rytų ir Vidurio Europos šalyse; būtent pastarųjų išvadų išskyrimas leidžia teigti, kad: - verslo efektyvumo didinimas suvoktinas kaip svarbiausia verslo plėtojimo aplinkybė, išreiškianti verslo raidos specifiką Rytų ir Vidurio Europos Šalyse vykstančių transformacijų sąlygomis; pagrindinių verslo efektyvumo didinimo galimybių nustatymas turi būti suvokiamas kaip prioritetinis verslo vadybos mokslo objektas, atspindintis šiuolaikiškos vadybos plėtotę Rytų ir Vidurio Europos Šalyse; - verslo vadybai Rytų ir Vidurio Europos šalyse skirtų mokslinių tyrimų prioritetais laikytini tie, ku rie atspindi verslo subjektų veiklos bei jų kuriamų produktų kokybės k konkurencingumo orientacijas į normas ir standartus, išreiškiančius globalizacijos bei Europos integracijos procesų logiką; esminis tokio pobūdžio tyrimų objektas - Rytų ir Vidurio Europos šalių verslo subjektų sugebėjimai padidinti savo veiklos efektyvumą adekvačiai globalizacijos ir Europos integracijos sąlygomis iSryškėjantiems reikalavimams; - verslo efektyvumo didinimo problemų tyrimai turi būti tiesiogiai susieti su inovacijų, taip pat su verslui plėtoti būdingos politinės, socialinės, ekonominės, technologinės, informacinės, ekologinės bei kitokio pobūdžio aplinkos gerinimo tematika, pastarąją, vertinant adekvačiai tiek Rytų ir Vidurio Europos šalyse vykstančių transformacijų specifikai, tiek ir globalizacijos bei Europos integracijos procesų nuostatoms. Galima teigti, kad tolimesnis verslo efektyvumo didi nimo Rytų ir Vidurio Europos Šalyse problemų ir galimy bių tylimas yra ne tik labai perspektyvi verslo vadybos mokslo sritis, bet ir labai svarbi sąlyga vadybos mokslo priemonėmis visapusiškai modernizuoti Rytų ir Vidurio Europos Salių visuomenę. e Išvados Konkurencijos tarptautinėse rinkose, verslo efektyvumo ir inovacijų Rytų ir Vidurio Europos šalyse problemų suvokimas ir sprendimas, atsižvelgiant į intensyviai vykstančių globalizacijos ir Europos integracijos procesų specifiką, išreiškia svarbiausias Sabai aktualia ir perspektyvių tiek praktinio verslo, tiek ir teorinių verslui skirtų tyrimų kryptis. H tokių tyrimų krypčių kaip ypač reikšmingos gali būti išskirtos Šios: 1. Globalizacijos ir Europos integracijos dėsningumams skirti tyrimai, pastaruosius siejant su transformacijomis Rytų ir Vidurio Europoje ir išryškinant esminius tokio susiejimo prioritetus; • Rytų ir Vidurio Europos Šalių verslo subjektų efektyvios veiklos globalinėse ir europinėse rinkose galimybių nustatymas ir įvertinimas; • Rytų ir Vidurio Europos Šalių verslo subjektų konkurencingumo didinimo prioritetų pagrindi-——— - -mas;————-————————-- - ——————-- -—— • verslo raidos Rytų ir Vidurio Europos rinkose integravimas į globalines verslo raidos sistemas, užtikrinant veršio orientacijas į ankštų kokybės ir efektyvumo normų įgyvendinimą; 2. Naujų galimybių didinti verslo efektyvumą bei stiprinti konkurencines potencijas atskleidimas, atsižvelgiant į informacinės visuomenės plėtros dinamiką, technologinės ir informacinės pažangos tempus ir prioritetus, taip pat į naujų gyveninio būdo modelių ir normų pasklidimą, pirmaeilį dėmesį skiriant: • informacinės visuomenės plėtros poveikiams, formuojant naujas verslo sritis, kuriant ir skleidžiant naujų tipų produktus bei įgyvendinant naujus gyvenimo būdo modelius; • naujoms galimybėms didinti verslo efektyvumą ir stiprinti visų verslo subjektų konkurencingumą, aktyvinant technologines ir verslines iniciatyvas ir europinėse, ir globalinėse rinkose; • naujo tipo rinkodaros sistemoms, kurios savo turiniu ir efektyvumu būtų adekvačios taikymo globaliniais mastais sąlygoms; • verslo ir inovacinės veiklos humanizavimui ir ekologizavimui, atsižvelgiant į būtinumą plėtoti aukSta morale pagrįstas verslo technologijas. Minėtosios tyrimų kryptys gali būti laikomos ypač reikšmingos, sprendžiant Lietuvos ir kitų Rytų ir Vidurio Europos Salių integracijos į Europos Sąjungą problemas. Literatūra 1. B. Buzan. (i997).ŽHū»
Šį darbą sudaro 20689 žodžiai, tikrai rasi tai, ko ieškai!
★ Klientai rekomenduoja
Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?
Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!
Norint atsisiųsti šį darbą spausk ☞ Peržiūrėti darbą mygtuką!
- Vadybos kursinis darbas
- 75 psl., (20689 ž.)
- Word failas 435 KB
- Lygis: Universitetinis
- ✅ Yra šaltiniai
Atsisiųsti šį kursinį darbą
Mūsų mokslo darbų bazėje yra daugybė įvairių mokslo darbų, todėl tikrai atrasi sau tinkamą!
Panašūs darbai
Privalumai
Darbo pakeitimo garantija
Atsisiuntei rašto darbą ir neradai jame reikalingos informacijos? Pakeisime jį kitu nemokamai.
Gauk 25% nuolaidą
Pirkdamas daugiau nei vieną darbą, nuo sekančių darbų gausi 25% nuolaidą.
Greitas aptarnavimas
Išsirink norimus rašto darbus ir gauk juos akimirksniu po sėkmingo apmokėjimo!
Atsiliepimai
