Vilnius lietuvių literatūroje

Bene ryškiausiai ir tiksliausiai Vilnių apibūdina J. Kunčinas romane „Tūla“. Kunčinas - XX a. pabaiga 21 a. pr. prozininkas, poetas. Šis laikotarpis vadinamas postmoderniu, tačiau Kunčino kūryba neabejotinai šiuolaikiška, tai patvirtina Tūla. Romos laikas – sovietmetis. Pats autorius yra sakęs, kad tai romanas apie jausmus, bet visų pirma apie laiką. „Tūlą“ galima pavadinti sovietine kronika. Vilnius dominuoja veiksmo ir daugiausia veiksmo erdvėje. Romano veikėjas – neįvardytas klajūnas, poetas, intelektualas. Iš šios detalės į romaną galime pažvelgti ne tik kaip į išgalvotą istoriją, bet ir kaip į tikrovės atspindį, pats Kunčinas kurį laiką gyveno bohemiškai, klaidžiojo Vilniaus gatvėmis, miesto detalės romane tikros. Vilniaus herojui – jo gyvenimo krašto sostas. Šis žmogus savo noru pasirinko būti tokia būtybe, maištu prieš idiotišką, beprasmę sovietinę sistemą ir ideologiją. Nors kažkada ironiškai savęs paklausė: kas čia per „brodijos“ (rusiškai – valkatos) nepriežiūra, niekuo nesirūpinimas – protestas prieš totalitarizmą? Herojus iš pirmo žvilgsnio – ta pati „brodiaga“, girtuoklė. Kaip ir visi panašūs likimai, jį skausmingai kamuoja režimo gniaužtai. Klaidžiojimai, nedarbas tada prilygo nusikalstamumui, beprotybei. Jam teko kęsti blaivybę, garsiai vadinamą „darbo profilaktika“, psichiatrijos Vasaros g. 5*. Vilnius – kančios ir absurdiškos tikrovės simbolis Kunčino Tūlos herojui.
Vilnius yra ne tik individo išgyvenimų, bet ir visos šalies vaizdas, jos situacijos ir nuotaikos veidrodis. Sovietmečio poeto, eseisto ir tautosakos tyrinėtojo Marcelijaus Martinaičio eilėraštyje Kukutis svajoja apie Žuveliškių kaimą Katedros aikštėje, Vilniaus Katedros aikštė tampa veidrodžio simboliu, pristatančiu šalį kaip svarbiausią miesto zoną. ir šalis. M. Martinaitis – žemdirbių kultūros atstovas, per keistus ezopų kalbos rašmenis pasakojęs žmonėms, kas sovietmečiu buvo draudžiama. Vienas iš jų – Kukutis. Šioje baladėje jis iš gimtojo kaimo atvyksta į Vilnių, Katedros aikštę, kur padeda galvą ant duonos, užmiega ir ima svajoti apie savo kaimą. Duona čia tampa atminimo simboliu, nykstančia, bet save įkvepiančia kultūra. Staiga aikštėje pasirodo kiaulės,...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!