Lietuvių literatūros vertinimas A. Nykos-Niliūno kritikoje

Šiame darbe remiantis A.Nykos-Niliūno straipsnių rinkiniu Temos ir variacijos: Literatūra, kritika, polemika ( 1996 ) aptariama įvairių lietuvių poetų ir prozininkų kūryba. A.Nykos-Niliūno knygą sudaro keletas skyrių, bet naudotasi buvo tik vienu, būtent Savieji. Čia poetas svarsto ir analizuoja, išsako įvairią nuomonę lietuvių prozos ir poezijos klausimais. Šiame darbe tam tikrais aspektais dėstomas autoriaus požiūris į lietuvių literatūrą. Aspektai yra šie: kas turėjo įtakos lietuvių kūrėjams ir ką įtakojo jie patys, kokia jų kūrybos reikšmė, ką naujo jie įnešė į lietuvių literatūrą ( turinio ir formos požiūriu ), kūrybos privalumai ir trūkumai. Taip pat apžvelgiami kai kurie kūriniai, užsimenama apie visuomenės reakciją jiems pasirodžius. A.Nyka-Niliūnas negaili kritikos ir komplimentų to nusipelniusiems. Kalbant apie atskirus kūrėjus išryškėja ne visi minėti aspektai, o tik kai kurie, tačiau stengiamasi pastebėti svarbiausius kūrybos bruožus.
Maironio, žmogaus ir poeto, santykis su savo skaitytojais ir dainuotojais visuomet buvo ir pasiliko vienišojo santykiu su minia, sako A.Nyka-Niliūnas. Jo prigimtis ieškojo žmogiškų kontaktų, kurių plėtoti jam neleido kunigystė, bet tauta pati nesusiprato priartėti prie jo. Tauta mokėjo ir žinojo jo populiariausias dainas bei eilėraščius, bet visiškai nesidomėjo jų sukūrimo situacija, neįvertino jo aukos. Maironis rašė niekinama ir merdėjančia tautos kalba nė kiek neatsižvelgdamas į galimus pralaimėjimus karjeros srityje.
Skaudus smūgis Maironiui buvo jo poezijos reikšmės ir net vertės kvestionavimas pirmajai modernizmo bangai Lietuvą pasiekus. Naujos kartos idealu tapo gyvas, pilnakraujis žmogus, glaudžiai susijęs su gyvenamojo laikotarpio tikrove. Neilgai trukus Maironis, kaip senojo režimo simbolis, tapo pirmųjų mūsų literatūros revoliucijų auka. Kiekvienas naujas literatūrinis sąjūdis laikė šventa pareiga savo žygį pradėti ritualiniu atsiribojimu nuo Maironio.
Pagaliau nepriklausomybę atgavusioje Lietuvoje laisvo gyvenimo simboliu tapo ne jis, o Vaižgantas. Tai buvo dar vienas baisus smūgis. Galų gale Maironio mirtis liko net nepastebėta, kai, tuo tarpu, mirus Vaižgantui gedėjo visa tauta.
Tautai šitoks santykis su didžiausiu savo poetu buvęs daugeliu prasmių patogus, mano A.Nyka-Niliūnas. Autoriaus nuomone,...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!