Vilnius lietuvių literatūroje (100-uko rašinys)

Bene ryškiausiai, tiksliausiai Vilnių yra aprašęs J. Kunčinas romane „Tūla“.
Kunčinas – XX a. pab.–XXI a. pr. prozininkas, poetas. Šis laikotarpis vadinamas postmoderniu, bet
Kunčino kūryba – neabejotinai moderni, „Tūla“ tai patvirtina. Romano laikas – sovietmetis. Pats
autorius yra sakęs, kad tai romanas apie jausmus, bet visų pirma apie laiką. „Tūlą“ galima vadinti
sovietmečio kronika. Veiksmo, o daugiausia vyksmo erdvėje vyrauja Vilnius. Romano
protagonistas – bevardis valkata, poetas, inteligentas. Jau iš šios detalės galime žvelgti į romaną ne
tik kaip į grožinį pasakojimą, bet ir kaip į tikrovės refleksiją, pats Kunčinas kurį laiką gyveno
bohemiškai, valkatavo Vilniaus gatvėse, miesto detalės romane – realios. Vilnios herojui – jo
gyvenimo paraštės buveinė. Šis žmogus savo noru pasirinko tokią būtį, tai – tarsi maištas prieš
idiotišką, beprasmę sovietinę santvarką ir ideologiją. Nors kartą jis pats savęs yra ironizuodamas
paklausęs: kas yra šis „brodiagų“ (iš rusų k. – valkata) apsileidimas, nesirūpinimas niekuo –
protestas prieš totalitarizmą? Herojus iš pirmo žvilgsnio – toks pat „brodiaga“, girtuoklis. Kaip ir
visi panašaus likimo, jis yra skaudžiai patyręs santvarkos gniaužtus. Valkatavimas, bedarbystė tada
prilygo nusikaltimui, beprotystei. Jam teko kentėti blaivykloje, skambiai pavadintoje „darbo
profilaktoriumu“, psichiatrinėje Vasaros g. 5*. Vilnius Kunčino „Tūlos“ herojui – kančios ir
absurdiškos realybės simbolis.
Bet net ir visiškoje tamsoje gali sužibėti viltis. Taip herojaus Vilniuje suspindo meilė,
moteris, vardu Tūla. Beprotiškas, svaigus ryšys spontaniškai ir staigiai užsimezgė vienoje Užupio
(Vilniaus rajonas, bohemos vieta, kaip Monmartras Paryžiuje) kavinių. Ši moteris kaip šviežio vėjo
gūsis įsiveržė į valkatos gyvenimą, praleido su juo meilės savaitę Užupyje ir taip pat greitai jį
paliko. Veikėjui ši moteris, tapusi gyvenimo meile ir didžiausia viltimi gyventi, regėjos visur: name
su apside (Tūlos nuomotas namas, kuriame jie savaitę kartu gyveno), gatvėse. Vilnius tartum sugėrė
jų meilę ir prisiminimus ir, Tūlai išėjus, skleidė juos į išorę, kaip Vilnius įkūnija herojaus dvasinį
atsidavimą, prisirišimą. Po septynerių metų kavinėje „Rotonda“, dažnoje inteligentų susibūrimo
vietoje, Tūla vėl netikėtai „užliejo“ valkatos gyvenimą. Tarsi susiliedama su žeme ji atbrido per
balas nešdama basutes...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!