Darbo tema lietuvių literatūroje. Rašinys

DARBO TEMA LIETUVIŲ LITERATŪROJE Kaip ir kasdienybėje, taip ir literatūroje darbas yra stipriai vertinamas. Dažnai autoriai pabrėžia jo svarbą, pelnus, aukština darbingus bei atsakingus veikėjus. K. Donelaitis buvo iš tų, kuriems ši tema buvo labai svarbi, tad ją plėtojo savo kūriniuose. Kristijonas Donelaitis poemoje ,,Metai“ darbą pavaizduoja lietuvių tautinio vertingumo pamatą. Pirmoje poemos dalyje ,,Pavasario linksmybės“ išryškėja autoriaus krikščioniškas pasaulio matymas, dėl nuolatos minimo Dievo motyvo: ,,<...> į dievišką žiūrėdami ranką,/ Judykimės pamaži nuolatai nusitvert savo darbus“,- vaizduojama būrų bendruomenė, kuri raginama vieningai kibti į darbus, nežiūrinti į blogas oro sąlygas ir kitus sunkumus. Taip parodoma, jog dirbantis žmogus turi būti fiziškai ir dvasiškai stiprus. Be to, pirmos dalies Blėkiaus monologe atsiskleidžia idėja, jog dirbantis žmogus kuria savo pragyvenimo šaltinį. Tai paaiškina būrų maitinimosi problematikos aspektas, jog jie ištisus metus sunkiai dirbdami stengiasi pragyventi iš savarankiškai išauginto derliaus. Šaltyšiaus Pričkaus teigimu, žmonės turi siekti taupumo ir darbštumo principo, tad Pričkus ragina auginti kuo įvairesnį maistą, kas padėtų ne tik taupiai gyventi, bet ir įveikti maisto trūkumą. Jis taip pat skatina rūpintis dirva, jog ši galėtų teikti išties gerą derlių: ,,Dirvai duok, kas reik, kad jos palūkanų nori“. Be viso to poemoje neigiamai vertinamas tingumas. O nenaudėlių, tinginių dinastijai atstovaujantis Slunkius už savo nerangumą ir nenorą dirbti yra smerkiamas visos būrų bendruomenės ir yra priverstas kartu su visais ruoštis sėjai. Tokių neigiamų veikėjų pavyzdžiu pabrėžiama vėžlybumo - tautos vertingumo idėja. Taigi Kristijono Donelaičio, 18 amžiaus rašytojo, poemoje ,,Metai“ darbas suvokiamas kaip tautą ir jos vertę sutvirtinantis faktorius. Taip pat autorius siekdamas pabrėžti darbo svarbą panaudoja gamtos pavyzdį. K. Donelaitis būrus lygina su paukščiais, grįžusiais į tėvynę. ,,Pavasario linksmybių“ dalyje grįžę paukščiai kuria džiaugsmingą, pozityvią nuotaiką, nuteikia aktyviam, energingam judėjimui: ,,linksmytis visi susirinko“, ,,linksmai lakstydamas“. Paukščiai vaizduojami kuklūs, mokantys ištverti sunkius laikotarpius. Gandru pora čia yra vaizduojama juos bandant traktuoti kaip žmones. Jiems prilygintos žmoniškos ypatybės, jų lizdas vaizduojamas tarsi žmogaus namas. Gandru pora yra atsakinga už savo namus, juk namai, kaip ir tėvynė žmogui yra labai svarbu, tad lizdas su dideliu dėmesingumu yra atstatomas. Nors ir pavargę būdami alkani paukščiai nedejuoja, yra pasiruošę ištverti pavasario sunkumus, jie džiaugiasi pavasariu. Paukščių gyvenimo būdas yra pateikiamas kaip pavyzdys bei padrąsinimas nepasiduoti tinginystei, neapleisti tėvynės, ją branginti, o darbus atlikti su džiaugsmu. Taigi, pasak K. Donelaičio darbo pavyzdį rodo gamta. Apibendrindamas galiu teigti, jog darbo svarba literatūroje yra plačiai plėtojama bei pabrėžiama jo vertė. K. Donelaičio poema ,,Metai“ yra pamokantis, atskleidžiantis tiesą apie būrų gyvenimą bei jų požiūrį į gamtą, iškeliantis tikėjimo, gamtos ir moralės vertybes.

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!