Valdymas kaip savivaldos forma

Iki XX a. pradžios valdymas (vadyba) nebuvo nagrinėjamas kaip mokslo objektas. Bet žmogus, gyvendamas bendruomeninėje santvarkoje jau susidūrė tiek su valdymu, tiek su savivalda. Savivalda yra kokybinė funkcija, kurios argumentas – individų kultūros arba išsivystimo lygis. Ji pasireiškia kaip atskirų subjektų ir jų grupių sugebėjimas savarankiškai įvertinti ir efektyviai įgyvendinti savo santykį su gamta ir kitais individais. Valdymo funkcija visuomenėje priskiriama vedliui, kuris privalo siekti pagerinti kolektyvinio veiksmo efektą, kad kiekvienas bendrijos narys turėtų daugiau galimybių išlikti. Bet, jei valdymo funkcijas atliko vedliai, tai beužgimstančios savivaldos reikalais rūpinosi dvasios puoselėtojai- žyniai, vaidilos, kunigai. Žemo lygio kultūra bei gyvenimas ekstremaliomis sąlygomis lėmė valdymo sureikšminimą.
XX amžiaus pradžioje industrinės gamybos plėtros poreikiai bei pasiektas aukštesnės savigarbos supratimo lygis sudarė prielaidas vadybos mokslo atsiradimui. Vadybos mokslo pradininku laikomas Frederikas Teiloras, žinomas kaip darbo mokslo organizavimo bei normavimo, gamybos procesų valdymo metodikos kūrėjas.
Frederiko Teiloro pastangos racionalizuoti gamybos valdymą pareikalavo toli siekiančių gamybos inžinierinės psichologijos bei socialinių studijų. Nuo praėjusio amžiaus trisdešimtųjų metų plėtojamas vadybos mokslas dėsningai kuria prielaidas vadybos kultūrai plėtoti, įveikti refleksinį valdymą pagal nukrypimus. Valdymo kultūros etalonu tampa prevencinių tikslinių metodų panaudojimas, leidžiantis užkirsti kelią problemoms dar prieš joms atsirandant. Aukštos kultūros vadybininkas sugeba laiduoti darnią bendrijos veiklą, pats likdamas nepastebimu.
Žmonijos istorijoje dėsningai plėtojosi normatyvinis valdymas, kurio pagrindą sudaro išankstinis racionalių elgesio normatyvų nustatymas, remiantis įstatymais, potvarkiais, įsakais, ir priemonėmis, kurios padeda tų normų laikytis .Valdymo normatyvai rengiami dviem pagrindiniais ribiniais metodais: neigiamos patirties ir prognostiniu. Praktikoje nauji įstatymai bei normatyviniai aktai dažniausiai priimami tada, kai nustatomi akivaizdūs nukrypimai. Tai normatyvinis valdymas pagal nukrypimus. Normatyvinis prognostinis valdymas reikalauja įsisavinti strateginio planavimo bei programavimo funkciją. Jis numato ateities prognozavimą bei prevencinį priėmimą tokiu normatyvų, kurie užkirstų problemų atsiradimą .Tačiau strateginio programavimo veikla reikalauja giliu rinkodaros, inovatikos, sociologijos, ekonomikos bei kitų sričių žinių. Ieškodami tobulinusių valdymo metodų neišvengiamai vadovaujamės tiksliniais, programiniais, normatyviniais metodais.
Socialinių bendrijų savivaldos...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!