Konfliktai bei konfliktų valdymas

Konfliktu laikytina bendravimo sferos sandūra, kilusi dėl žmonių prieštaringų tikslų, elgesio, nuostatų pakeliui į savo tikslus. Konflikto kilimą lemia objektyvūs ir subjektyvūs faktai. Jis priklauso nuo išorės konteksto, kuriame tarpsta ir vystosi. Konteksto dalis - socialinė psichologinė terpė (aplinka), o ne vien artimiausioji asmenybės aplinka. Beveik visi autoriai pažymi situacijos konfliktiškumo subjektyvų suvokimą. tai būtina sąlyga konfliktui kilti. konfliktinį situacijos suvokimą sudaro bent vieno asmens grėsmės pojūtis, tos situacijos svarbos pripažinimas, konflikto dalyvių individualių tikslų nesuderinamumas. Situacijos konfliktiškumo suvokimą lemia subjektyvi prieštaravimo svarba, prasmė tam individui. Asmeninę prasmę sąlygoja visa to žmogaus individuali gyvenimo patirtis, o tiksliau jo vertybių orientacijos bei motyvacija.
Gyvenimas be konfliktų neįmanomas. Jų vengti, kovoti su jais nereikia. Konflikto misija – atkurti, normalizuoti, o idealiu atveju – pagerinti situaciją ar pašlijusius santykius.
Reta diena organizacijoje praeina be didesnių ar mažesnių konfliktų. Konfliktas – tai priešingų interesų, požiūrių susidūrimas, kai kito žmogaus ar grupės pozicija kuriuo nors klausimu yra visiškai atmetama ir laikoma kliūtimi tolimesnei veiklai.
Organizacijoje konfliktai yra neišvengiami. Tai lyg ir sudėtinė organizacijos gyvenimo dalis. Konfliktinėms situacijoms išsiaiškinti sugaištama nemažai laiko ir išeikvojama daug energijos. Konfliktus reikia vertinti, kaip atsiradusią galimybę ar kilusią problemą. Todėl išskiriami naudingi, teigiami ir kenksmingi, neigiami konfliktai.
• darbuotojams geriau pažinti vieniems kitus;
• viską išsiaiškinti ir tuo pagerinti tarpasmeninius santykius;
• pašalinti įvairius trūkumus ir labiau įsitraukti į darbinę ir visuomeninę veiklą;
• grupei susivienyti, padidinti savo sutelktumą, ugdyti “mes” jausmą;
• vystytis, pašalinti sąstingį.
Pozityvaus konflikto funkcijos, anot vokiečių bei JAV sociologų G.Simmel ir L.Coser, yra šios:
• Konfliktas struktūruoja sistemą. Jo metu sistemos elementai susigrupuoja į blokus, kurių veiklos sritis išeina už konflikto ribų. Vienas iš proceso aspektų – tas, kad tarp šių dalių išsikristalizuoja jėgų pasiskirstymas: numatoma, kas, ko, kiek gauna, o kartu sistema sugeba prisitaikyti prie pakitusių sąlygų.
• Daug mažų konfliktų padaro mažiau tikėtiną didelį konfliktą.
• Konfliktai sustiprina, užgrūdina organizaciją.
• Konfliktai tarp atskirų organizacijų sustiprina...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!