Vaikystė lietuvių literatūroje

Įžanga.
• Vaikystė – tai laikotarpis tarp kūdikystės ir paauglystės.
• Nors paprastai vaikystė būna pats laimingiausias žmogaus gyvenimo periodas, tačiau pasitaiko ir nelaimingos vaikystės atvejų.
• Vaikystės tema aktuali ir literatūroje, ją analizavo XX a. pradžios autorė Šatrijos Ragana ir XX a. pirmos pusės rašytojas Jurgis Savickis.
Dėstymas.
Šatrijos Raganos apysakoje „Sename dvare“ vaizduojama graži, šviesi vaikystė.
(autoriaus pristatymas)
Šatrijos Ragana (Marija Pečkauskaitė) – XX a. pradžios neoromantikė, kilusi iš Žemaitijos bajorų. Ji buvo gerai išsilavinusi, dirbo pedagoginį darbą, užsiiminėjo labdaringa veikla.
Argumentai
(kūrinio analizė)
Apysaka ,,Sename dvare‘‘ – autobiografinis kūrinys, kuriame autorė nostalgiškai prisimena savo vaikystę ir šeimą.
Pagrindiniai apysakos veikėjai – mamatė ir jos vaikai. Ypač daug dėmesio skiriama Irusiai.
Vaikai auga labai gražioje dvaro aplinkoje, apsupti mamos meilės ir dėmesio.
Marija – tobula mama, ji visą savo laiką skiria vaikams: juos moko, auklėja, formuoja jų vertybes ir dvasinį pasaulį.
Vaikai džiaugiasi mamos dėmesiu, daug žaidžia, skaito, klauso muzijos ar mamos skaitomų pasakų, kalbasi.
I dalinė išvada
Taigi apysakoje „Sename dvare“ vaikystė...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!