Tikėjimo ir žinojimo santykio problema viduramžių scholastikoje

Europos viduramžių filosofijai būdingas bruožas - krikščionybė siejama su filosofija. Ji krikščioniška tiek savo kaip tam tikro istorinio etapo požiūriu, tiek atstovų( kurie beveik visi buvo dvasininkai) požiūriu. Nuolatinė šio laikotarpio tema - žinojimo ir tikėjimo santykis, žinojimo ir tikėjimo santykio problema.
Rašto darbo tikslas – aptarti tikėjimo ir žinojimo santykį viduramžių scholastikoje. Ypač daug dėmesio skiriu tikėjimo kaip vieno iš pagrindinių viduramžių filosofijos šaltinių aptarimui. Manau, kad tikėjimas padeda ryškiai įsisąmoninti žmogaus ir Dievo būties skirtumus, kartu pabrėžiant ir žmogaus bei Dievo esmės panašumas.
Šiame darbe stengiuosi aptarti scholastikos laikotarpio atstovų mintis apie tikėjimą ir žinojimą, jų esmę.
Siekiant nurodyto darbo tikslo, išsikėliau šiuos uždavinius:
• paanalizuoti viduramžių filosofijai būdingus bruožus;
• atskleisti tikėjimo esmę ;
• pateikti scholastikos laikotarpio atstovų mintis apie tikėjimą ir žinojimą, jų esmę.
Rašto darbą sudaro įvadas, trys skyriai ir išvados. Darbas suskirstytas į skyrius pagal nagrinėjamų klausimų ir problemų pobūdį: pirmame –viduramžių filosofijos bruožai; antrame –tikėjimas – viduramžių filosofijos šaltinis; trečiame – filosofų mintys apie tikėjimą ir žinojimą.
VIDURAMŽIŲ FILOSOFIJOS BRUOŽAI
Viduramžių filosofija išaugo iš Platono ir Aristotelio filosofijos. Tačiau aiškindama pažinimo šaltinio klausimą, ji daugiau sekė Platonu negu Aristoteliu. Dėl religinės Viduramžių filosofijos orientacijos empirinio pasaulio daiktai ir reiškiniai ją domino kur kas mažiau negu būties prigimtis, ir Aristotelio “Metafiziką” ji vertino labiau už jo “Fiziką”. Vienintelis Viduramžių filosofo vadovas buvo protas, o ne juslinė patirtis.
Europos viduramžių filosofijai būdingas bruožas - krikščionybė siejama su filosofija. Ji krikščioniška tiek savo kaip tam tikro istorinio etapo požiūriu, tiek atstovų( kurie beveik visi buvo dvasininkai) požiūriu. Nuolatinė šio laikotarpio tema - žinojimo ir tikėjimo santykis, žinojimo ir tikėjimo santykio problema.
Patristikai būdingos Bažnyčios tėvų pastangos išplėtoti ir apginti krikščioniškąjį mokslą pasitelkus antikos filosofija. ( Aurelijus Augustinas).
Scholastika - mokyklinė teorija, susisteminta mokymo ir mokymosi tikslams paruošta teologija. ,, Scholastinis metodas, nukreipdamas protą ir filosofines mintis į apreiškimo tiesas, nori pasiekti giliausią tikėjimo turinio įžvalgą, tam, kad...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!