Europos Viduramžių filosofijos bruožai

Istorikai Europoje Viduramžius skaičiuoja nuo Romos imperijos žlugimu 476m. iki Amerikos atradimo(1429m.). Viduramžiai daugeliui ko gero viena iš įdomiausių epochų, nes daugumos mokslininkų tyrinėjančių šią epochą nuomonės yra skirtingos. Vieniems ši epocha atrodo labai menka, kiti ją aukština, vieniems tai – šviesa, kitiems – tamsa. Tačiau dėl vieno dalyko visi sutaria, kad šios epochos svarbiausias požymis, kuris suvienijo Europą, yra krikščionybės priėmimas. Bažnyčia buvo politinės valdžios patarėja ir sąjungininkė, ir be abejo kūrė krikščioniškąją kultūrą. Viduramžių laikotarpio mąstymas yra grindžiamas krikščioniškuoju tikėjimu. To meto moralės filosofijoje kalbama apie protą, apreiškimą, dorybių sistemą ir žmogaus laisvą valią. Laimė – amžinas gyvenimas.
Lietuvoje filosofijos studijos prasidėjo 1571m. jėzuitų įkurtoje kolegijoje. Iki XVIIIa. vidurio įvairiose Lietuvos mokyklose ir akademijose buvo dėstoma viduramžių scholastinė filosofija.
Viduramžių filosofija (dar kitaip vadinama scholastika) plėtojo krikščionišką filosofiją ir rėmėsi Bažnyčios Tėvų darbais. Bažnyčios Tėvų mokslas vadinamas patristika. Jis apima II – VII amžius ir yra skirstoma į Rytų, t.y. Graikų Tėvų, ir Vakarų – Lotynų Tėvų. Pirmuose Tėvų veikaluose buvo ginamas tikėjimas, įrodinėjama krikščionybės intelektualinė vertė, bei jos pranašumas prieš pagonišką filosofiją. Jie buvo pirmieji rašytojai, kurie laikydamiesi Evangelijos, aiškino filosofinius klausimus. Patristikos filosofija yra skirstoma į Rytų, kurios centras buvo Aleksandrijoje, ir Vakarų – centras Romoje. Graikų Tėvai dirbo aplinkoje, kur dar buvo stipri helenistinės filosofijos įtaka. Jie pirmieji tapo filosofijos sistemintojais. Tuo tarpu Lotynų Tėvai buvo priešiškai nusiteikę graikų filosofijos atžvilgiu. Tačiau vakaruose atsiradusi pirmoji krikščioniška filosofijos sistema buvo savita ir mažai paveikta graikų kultūros.
Patristikos filosofija buvo iškėlusi sau du uždavinius: 1. Tapti savarankiška ir atsiskirti nuo pagoniškos filosofijos įtakos. 2. Kuo tiksliau atitikti krikščionių tikėjimą.
Aurelijus Augustinas – gėrio ir blogio problema. Jo mąstymui daugiausiai įtakos turėjo Platonas. Iš graikų filosofijos jis perėmė tokias idėjas, kurios skelbė, jog filosofijos išmintis padeda žmogui siekti tikslo, kuris yra laimė. Tačiau anot Augustino laimė pasiekiama tik tuomet kai pažysti Dievą...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!