Būties problema viduramžių filosofijoje

Kaunas
2005
Įvadas
Viduramžiais niekas neabejojo, kad Dievas, kaip pasaulio kūrėjas, jo pagrindas ir esmė yra absoliuti substancija (substancija – esmė, pagrindas). Jo kaip absoliučios substancijos statuso ir naujaisiais laikais beveik niekas neginčijo. Tačiau dėl to, kas sukurtame pasaulyje yra substancija, o kas ne, karštai ginčytasi tiek viduramžiais, tiek vėliau.
Aurelijaus Augustino (354 - 430) kūriniai priskiriami tiems Vakarų dvasios istorijos veikalams, kurie jai yra padarę didžiausią poveikį. Antikos epochos pabaigoje Augustinas, sutelkęs Antikos filosofijos palikimą, padėjo “krikščioniškos filosofijos” pagrindus. Taip jis atvėrė kelią į viduramžius. Tačiau jo mąstyme glūdi daug dalykų, reikšmingų ir naujiesiems bei naujausiems laikams, antai daug ką iš jo perima Dekartas, taip pat Huserlis, analizuodamas vidinį laiko suvokimą.
Realizmo ir nominalizmo ginče žymiausias viduramžių filosofas Tomas Akvinietis (1225/1226 - 1274) užėmė palyginti nuosaikią poziciją. Jo nuomone, sukurtame pasaulyje tik daiktai yra savarankiškos esybės (substancijos), nors jų savarankiškumas, aišku, yra santykinis, kadangi visi jie sukurti Dievo. Bendrybės egzistuoja daiktuose. Tačiau, kita vertus, jos egzistuoja dar ir Dievo bei žmogaus prote. Universalijos, egzistuodamos Dievo prote, yra, aišku, pirmesnės už daiktus, todėl tokią Tomo Akviniečio poziciją galima pavadinti nuosaikiuoju realizmu.
Aurelijus Augustinas
Savęs pažinimas yra Dievo pažinimas
Augustino asmenybę geriausiai leidžia pažinti jo “Išpažinimai”. Pirmuosiuose skyriuose jis aprašo nerimastingą, vidinio sąmyšio kupiną laikotarpį iki atsivertimo į krikščionybę. Tolesniuose skyriuose pateikiama “atsiminimo teorija” – patirties, sąmonės, laiko apmąstymai, kuriuose galima įžvelgti vėliau atsiradusios sąmonės filosofijos užuomazgų. Savižinos kelias, kuriuo pasuko Augustinas, ypatingas atsigręžimu į Dievą. Tikėdamas žmogus gali išskleisti savo pažinimo galimybes, ir priešingai, pažinimas gali patvirtinti tikėjimą.
Aurelijui Augustinui visi daiktai kalba apie Dievą, jų Kūrėją. Daiktai yra Dievo pėdsakas. Kadangi visas pasaulis sutelktas žmogaus sieloje, tai ir Dievo reikia joje ieškoti. Kelias – savęs pažinimas: “Pažįstu save, pažįstu ir Tave”. Tačiau Dievą žmogaus protas gali pažinti tik tuomet, kai suvokia, kad pats žmogus yra Dievo paveikslas ir panašybė.
Ieškodamas pažinimo prielaidų, Augustinas mato, kad žinojimas remiasi į vidinį...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!