Viduramžių filosofija, scholastika ir universalijos

Viduramžius apibrėžti yra tikrai sunku, todėl, kad apie tuos laikus yra mažai išlikusių žinių, taipo gi juos supa dvi epochos: Antikos ir Naujųjų amžių. Šis laikotarpis skaičiuojamas nuo Romos imperijos žlugimo iki Amerikos atradimo (476-1492). Pats terminas ,,Viduramžiai“ buvo sugalvotas italų humanistų. Ši epocha yra susilaukusi skirtingų vertinimų: vieni Viduramžius menkina, kiti aukština, tačiau visiems yra puikiai aišku, jog tai vienas iš svarbiausių požymių nulėmusių Europos suvienijimą ir krikščionybės priėmimą. Viduramžiška Europos mąstymo teorija yra grindžiama krikščionišku tikėjimu, nes visa vienijanti valdžia tuo laikotarpiu buvo bažnyčia. Šis amžius pažymėjo proto ir tikėjimo sąveikas, suformavo scholastika ir lotyniškąjį averoizmą.
Viduramžių mokytojai, filosofai, teologai ir mokslininkai, buvo mokyti to meto žmonės tapę žymiais oratoriais, lektoriais, dėstytojais ir mąstytojais. Jie tarpusavyje nagrinėjo filosofijos ir logikos problemas susijusias su tikėjimo ir pažinimo, mokslo ir religijos tarpusavio santykių klausimais. Kildavo ir ginčų, besitęsiančių keletą amžių dėl universalijų (būties) prigimties.
Viduramžiais skirtingai nei Antikoje pradėjo viešpatauti bažnyčia. Kikščionims žinojimo vienintelis šaltinis buvo dieviškasis Apreiškimas ir Šventasis Raštas. Tikėjimas tuo laikotarpiu skelbtas aukščiau už žinojimą, bet tai netrukdė aukštinti protą, nes tai yra angeliška savybė, teikianti žinias apie pasaulio paslaptis. Augustino teigimu, žmogaus gyvenimo tikslas yra laimė, kuriai pasiekti reikia žinių. Norint tai padaryti tereikia pažinti Dievą ir savo sielą, kurioje yra apsigyvenusi tikroji tiesa. Savo teorijoje jis skiria: mokslą ir išimtį.
• Mokslinis žinojimas – tai protingas objektyvaus pasaulio pažinimas, kurio funkcija yra išmokyti naudotis daiktais. Šis žinojimas negali būti savitikslis, nes be Dievo pagalbos nieko gero neišeis.
• Išmintis – amžinų dieviškų reikalų ir dvasinių dalykų pažinimas. Jai paklūsta mokslas, nes tik taip bus išgelbėta siela, o jos išgelbėjimas ir yra žmogaus gyvenimo prasmė šioje žemėje.
Augustinui buvo visos žinios ir jį supantis pasaulis abejotinas, tačiau išskyrus tik vienintelį žinojimą, kad „Aš esu“ ir „Aš mąstau“.
2. Scholastika
Scholastika yra skirstoma į tris laikotarpius:
• Ankstyvoji scholastika (IX – XII a.);
• Brandžioji scholastika...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!