Tėvynes praradimas kaip kūrybinio įkvėpimo šaltinis

Rašytojas ir visuomenė totalitarizmo gniaužtuose. Po trijų okupacijos bangų Lietuvos visuomenė buvo patyrusi šoką, visas viešas ir privatus gyvenimas persmelktas baimės. Sovietų valdžia skelbė socializmo pergalę, miškuose vyko partizaninis karas,, Sibiro kryptimi dardėjo traukiniai su niekuo nenusikaltusiais žmonėmis. Represijos palietė visus visuomenės sluoksnius , tačiau ypač nukentėjo menininkai – jų kūryba buvo akylai stebima.. Valdžia teigė, jog nebus pakenčiami jokie rašytojai, kurie nešlovins Sovietų Sąjungos. Net ir tylintis kūrėjas buvo smerkiamas kaip naujos valdžios priešas, o rašantiems nuolat rodomos jų „ideologinės“ klaidos. Dėl tokio spaudimo, kai kurie rašytojai paliko Lietuvą savo noru, emigravo, kiti buvo ištremti, kai kurie ėjo į miškus – tapo partizanais. Kūrėjams praradus tėvynę jų įkvėpimo šaltiniu tapo Lietuvos tauta, patriotiškumas ir brangios tėvynės peizažas.
Salomėja Nėris – ryškiausia nepriklausomybės laikais išaugusi poetė, pasiekusi meno aukštumų. Tačiau S.Nėries įsipainiojimas į bolševikų pinkles ir duoklės komunizmo propagandai atidavimas metė dėmę jai pačiai ir jos kūrybai. Poetė ne kartą įvairiuose leidiniuose buvo pavadinta išdavike. Pasmerktas jos dalyvavimas SSRS Aukščiausiosios Tarybos posėdyje Kremliuje, kurio metu Lietuva buvo priimta į SSRS sudėtį bei visuomenės pasmerkti buvo sovietų valdžią šlovinantys kūriniai, pavyzdžiui pompastiška poema „Apie Staliną“. Kai kurie teigia priešingai – kad poetė neišdavė tautos – taip elgtis ją vertė gyvenimas, tuometinė rašytojams bei poetams keliami reikalavimai, uždaviniai. Atskleisti tikrąjį Salomėjos Nėries „veidą“, jos asmenybės bruožus, parodyti kūrybines kančias, bandymus įtikti ir okupacinei sovietų valdžiai, ir būti ištikimai lietuvių tautai, padėjo kūryba. Eilėraštis “Vėl sniegti” priklauso brandžiajai S. Nėries lyrikai. Šis eilėraštis buvo parašytas tuo metu kai rašytoja buvo išvykusi į Maskvą, dėl ko stipriai išgyveno. Eilėraštis pradedamas tarsi autorės prisiminimais apie tolimą tėvynę. Tai tarsi pokalbis su ja, kuris įvyksta jausmams susikaupus, didelio susijaudinimo, stiprių išgyvenimų metu. Eilėraščio lyrinis “aš” yra pati autorė su savo prisiminimais ir jasmais. Jis yra pagrindinis veikėjas. Jis taip ilgisi tėvynės, kad net tą ilgesį pavadina “Tėvynės...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!