Praradimas kaip kūrybinio įkvėpimo šaltinis (S. Nėris, Š. Ragana)

Tėvynės netekties tema išliko svarbi ir XX a.: apie tai rašė žymiausia XX a. poetė neoromantikė, romantinės pasaulėjautos kūrėja Salomėja Nėris (Salomėja Bačinskaitė-Bučienė). Ji poezijoje atskleidžia tėvynę palikusio, tautines vertybes išdavusio žmogaus kaltę bei ilgesį. S. Nėries gyvenimas buvo itin dramatiškas: katalikiškas vertybes puoselėjusioje šeimoje užaugusios poetės sprendimas atsisakyti senųjų įsitikinimų ir kurti socialiai angažuotą poeziją sukrėtė to meto visuomenę, o įsitraukimas į komunistinę veiklą, dalyvavimas Lietuvos įjungimo į Sovietų Sąjungą procese sukėlė visuotinį pasipiktinimą. Savo veiksmų pasekmes S. Nėris suvokė tik įpusėjus Antrajam pasauliniam karui, pasitraukusi į Rusiją. Svetimoje šalyje poetė jautėsi lyg benamė, kentė kaltę dėl išduotos tėvynės, ilgėjosi artimųjų. Išgyventa širdgėla tapo pagrindiniu poezijos rinkinio „Prie didelio kelio“ įkvėpimo šaltiniu. Deja, sovietinė cenzūra rinkinį išdarkė, pakeitė pavadinimą („Lakštingala negali nečiulbėti“), o autentiškas rinkinys buvo išleistas tik po poetės mirties, nepriklausomybę atgavusioje Lietuvoje. Rinkinys kupinas nostalgijos, tėvynės ilgesio sielvarto, jame S. Nėris išpažįsta savo kaltes, prašo atleidimo, svarsto ar „žiburėlis lauks“, ar tauta sutiks priimt atgal į pasiilgtą tėvynę. Atgailaujama jau pirmame rinkinio eilėraštyje „Maironiui“. Eilėraščio kalbėtoja retoriškai kreipiasi į moralinį ir kūrybinį autoritetą, vieną žymiausių lietuvių poetų Joną Mačiulį-Maironį. Ji jaučiasi nuvylusi tautos dainių, nepateisinusi jo lūkesčių, svarsto, ar galėjo to išvengti. Eilėraštis primena išpažintį: kalbėtoja atsiprašo, nusižemina, kad tik galėtų sugrįžti į mylimą tėvynę, išgirsti „mylimus vardus“.Eilėraštyje „Dagilėlis“ išreiškiamas nepritapimas svetimoje žemėje. Jautrios sielos lyrinis subjektas kalbina sušalusį, benamį paukštelį ir jame atpažįsta save: „nebturiu namelių“. Rudens, šalčio, lietaus įvaizdžiai tampa nejaukios, nemielos žemės simboliu, vaizdinga metafora „svetima padangė mane dengia“ įprasmina tragišką lyrinio subjekto situaciją. Tik tėvynėje žmogus gali jaustis saugus, gyventi pilnavertį gyvenimą. Eilėraščio kalbančioji tvirtai pasiryžusi keliauti per lietų ir šaltį, kad vėl išvystų tėvynę Lietuvą. Apibendrinant galima teigti, kad S. Nėries poezijoje aprašomi tėvynės netekusio individo išgyvenimai, tėvynės ilgesys kyla iš asmeninių potyrių, ją praradęs žmogus yra pasmerktas sunkiems išgyvenimams, nostalgijai, sielvartui,...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!