Praradimas kaip kūrybinio įkvėpimo šaltinis

Mano kalbėjimo tikslas yra įrodyti,kad praradimai skatina kurti.Prarasti sunku.Kiekvienas praradimas žmogui atneša skausmą ir liūdesį. Praradimas – tai kažko pabaiga. Tačiau kiekviena pabaiga yra ir nauja pradžia. Yra sakoma, kai Dievas uždaro duris,atveria langą. Taigi,kiekvienas praradimas priverčia pažvelgti į gyvenimą kitu kampu ir atveria naujas galimybes. Tačiau būtent tokia praradimai priverčia iš naujo pažiūrėti į tokius kasdienius ir bereikšmius dalykus, viską permastyti ir padaryti visiškai kitokias išvadas. Žmogus tarsi iš naujo pradeda pažinti save, savo tikruosius pomėgius ir talentus. Praradimai dažnai atveria akis į tiesą, nuima visas prieš tai sukurtas iliuzijas apie idealų pasaulį. Tad iš šios pusės pažvelgus galima teigti, kad praradimai žmogui atneša ne vien tik liūdesį, bet suteikia ir naudos,kartais ir materialinės. Jei kalbėtume apie rašytojus, praradimai jiems yra net labai reikšmingi. Kadangi jie suteikia rašytojams naujų idėjų kūriniams. Literatūroje galime įžvelgti ne vieną pavyzdį, kai kažką labai brangaus praradęs žmogus sukuria tikrų tikriausią kūrinį, kuris yra kaip besceleris. Štai kodėl šiandien, savo viešąjame lietuvių kalbos kalbėjime ketinu pritarti nuomonei, kad praradimai skatina labiau pažinti save ir būtent jie suteikia įkvėpimo ryškių kūrinių sukūrimui. Savo nuomonę pagrįsiu lietuvių autorių sukurtais literatūros pavyzdžiais.
Visų pirma, prarasta gimtoji žemė skatina kurti ir mylėti tėviškę iš toli. Juk praradus savo gimtąją tėviškę, gimtuosius namus yra labai sunku. Tai yra vieta, kur prasidėjo mūsų gyvenimas. Tad nieko nuostabaus, kad ji mums yra tokia reikšminga. Apie gimtosios žemės praradimą ir kūrybą pasakoja garsi lietuvių poetė, romantinės pasaulėjautos lyrikė, dramatiškų vidinių lūžių asmenybė, trapi, mylinti moteris Salomėja Nėris. Jos eilėraįčiai labai melodingi, skambūs, skambūs, teigiantys gyvenimo džiaugsmą ir buities tragiškumą. Salomėja Nėris yra talentingiausia lietuvių poetė, kuri meistriškai kūrė giliaprasmius eilėraščius. Gaila, tačiau likimas šiai rašytojai buvo negailestingas. Antrojo pasaulionio karo pradžioje Salomėja Nėris su sūnumi Sauliumi priverstai pasitraukia į Rusijos gilumą. Gyveno Ufoje, Penzoje, Maksvoje. Poetė jautėsi labai vieniša ir nelaiminga. Aršiausios žiemos,...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!