Kaip žmogus tampa asmenybe? (V. Šekspyras, V. Mykolaitis Putinas, V. Kudirka)

Kaip žmogus tampa asmenybe?

(V. Šekspyras, V. M. Putinas, V. Kudirka)

Asmenybė formuojasi visą gyvenimą. „Žmonės negimsta asmenybe, jie tampa asmenybe“, – rašė žinomas mokslininkas ir psichologas A. N. Leontjevas. Sunku nesutikti su šiuo mokslininko teiginiu. Asmenybes formavimuisi pirmiausia įtakos turi bendravimas su aplinkiniais žmonėmis: tėvais, draugais, klasės draugais, kaimynais. Asmenybes formavimuisi įtakos turi įvairios gyvenimo situacijos. Negalima daryti nuolaidų ir saviugdos. Taigi galima teigti, kad asmenybės formavimasis vyksta auklėjimo, ugdymo ir saviugdos procese, veikiant tam tikrai visuomenei ir jos kultūrai. O kai žmogus pradeda suvokti save atsakingą sau ir visuomenei, mąstyti ir kurti savarankiškai, tada jis tampa asmenybe.

Visų pirma žmogus yra gražus ir turtingas savo vidumi, kilnus ir mokantis mylėti – jis jau gali save vadinti asmenybe. Meilė kiekvieno gyvenime turi svarbiausią reikšmę, juk būti mylimam – tai daugiau negu būti turtingam, nes būti mylimam – tai būti laimingam. Jau Renesanso literatūroje kūriniuose atsiranda daug temų apie meilę, kuri iškeliama kaip viena pagrindinių vertybių. 16 a. dramaturgo Viljamo Šekspyro tragediją „Romeo ir Džuljeta“ visi žino kaip istoriją apie meilę ir tragišką jos baigtį. Tačiau šis kūrinys ne vien apie nelaimę, mirtį ir skausmą. Ši drama taip pat graži meile iš pirmo žvilgsnio, graži pasitikėjimu, begaliniu noru sutaikyti savąsias šeimas, geraširdiškumu ir noru mylėti laisvai. Nors viso to kelias nėra „rožėmis klotas“, tačiau Romeo ir Džuljeta moka ir mylėti, ir kentėti, o tai reiškia, kad jie gali daug. Vienintelis dalykas, ko jie nesugeba, – būti atskirai, tad jų troškimas būti amžinai ir priveda prie savižudybės. Šių veikėjų nepaprasti jausmai, mokėjimas nesavanaudiškai mylėti bei džiaugtis tuo, ką turi, įamžina juos kaip taurias asmenybes. Taigi, meilė – tai ne tik nesuvaldomas jausmas, bet kartu ir jėga, stiprinanti žmogų kaip asmenybę.

Be to, kūryba taip pat padeda žmogui pažinti save. Kartu suvokti daugiau nei apčiuopiamą, o pažindamas save ir atradęs savo pašaukimą, žmogus tampa asmenybe. Apie savo atradimo kelią rašė Lietuvos simbolizmo poetas, neoromantizmo prozininkas, XIX a. pab. - XX a. I p. filosofines pasaulėjautos rašytojas ir dramaturgas Vincas Mykolaitis-Putinas savo psichologiniame intelektualiniame romane „Altorių šešėly" . Pagrindinis veikėjas Liudas Vasaris skatinamas tėvų įstoja į kunigų seminariją, tikėdamasis būti geru kunigu. Įkvėptas Maironio kūrybos nori padėti tautai, tačiau besimokydamas pradeda suvokti, jog iš tikrųjų neturi tam pašaukimo. Jis linkęs į apmąstymus, sunkiai sugeba išreikšti savo jausmus, supranta, jog tikrai nenori tokio suvaržyto gyvenimo. Vien gyvenimas seminarijoje ir susidūrimas su bb10;lo.p0lk9i bj8hunbv sunkumais jaunuolį stiprina kaip asmenybę, o galiausiai savo mintis jis pradeda reikšti kūryboje – rašo eilėraščius ir ima suprasti, jog jo tikrasis pašaukimas - būtent kūryba. Suvokdamas, ko iš tikrųjų nori iš gyvenimo, patyręs įvairių gyvenimo siųstų išbandymų bei supratęs, kad kurdamas jis teikia džiaugsmą ne tik sau, bet ir kitiems. Liudas Vasaris tampa asmenybe. Juk iš tiesų žmogus, sugebantis atskleisti save bei savo sugebėjimus, darydamas tai, kas jį dvasiškai turtina, jaučia gyvenimo pilnatvę. Taigi, kūryba bei savęs atradimas žmogui padeda tapti asmenybe.

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!