Praradimas kaip kūrybinio įkvėpimo šaltinis. Pagrįskite šį teiginį konkrečiais literatūros pavyzdžiais

Praradimas kaip kūrybinio įkvėpimo šaltinis.

Pagrįskite šį teiginį konkrečiais literatūros pavyzdžiais

Žmogus gyvenime patiria daugybę liūdnų ir skaudžių praradimų – prarandame artimus, mylimus žmones, galimybę užsiimti mėgstama veikla, gyventi norimą gyvenimą ir skaudžiausias dalykas lietuviui namų netektis. Praradimai tai mūsų gyvenimo dalis. Svarbiu pagalbininku šiuo atvėju tampa kūryba, leidžianti įamžinti pisiminimus apie mylimus žmones, brangias vietas arba išlieti susikaupusį apmaudą ant popieriaus. Manau sutiksite, kad šie kūrėjai yra svarbūs mūsų literatūrai: Šatrijos Ragana, Jurgis Kunčinas, Antanas Škėma, Salomėja Nėris, Antanas Miškinis, Vincas Mykolaitis Putinas, Balys Sruoga. Noriu Jums atskleisti, kaip tam tikri praradimai skatino kurti Šatrijos Raganą, Jurgį Kunčiną ir Salomėją Nėrį.

Norėčiau pristatyti Jums Šatrijos Raganos - Marijos Pečkauskaitės biografiją ir kūrybą. M. Pečkauskaitė gimė 1877 metais Medingėnų dvare. Iki 10 metų būsimoji rašytoja gyveno Labūnavos dvare - čia ir prabėgo gražiausi jos vaikystės metai. Jos tėvai buvo Stanislava ir Anupras Pečkauskai - tai apsišvietę dvarininkai, abu kilę iš turtingų šeimų. Marija buvo vyriausias vaikas šeimoje - turėjo dar jaunesnę seserį Sofiją ir du brolius - Steponą ir Vincą. Iš tikrųjų, rašytojos prisiminimai apie šeimą ir vaikystę yra šviesūs ir idiliški. Per brolio Vincento vardadienį Šatrijos Ragana pradėjo rašyti apysaką "Sename dvare".1910 metais mirė rašytojos brolis Vincentas, o po penkerių metų mirė jos mama ir tai buvo viena iš aplinkybių, žadinusių atmintį ir poreikį sugrįžti į gražius vaikystės prisiminimus. Šatrijos Raganos kūrybos tyrėjai mano, kad apysaka yra tarsi romanas - esė, kuriame egzistuoja ryškus autobiografiškumas, ir laisva kompozicija. Istoriją pasakoja aštuonmetė Irutė. Pasakotoja prisimena vaikystę, kai jos artimieji dar buvo gyvi. Apysakoje pasirodo ir jausmingų momentų, pavyzdžiui, rašytoja regi rožių vaizdą, jaučia jų kvapą, prisilietimą ir visa tai primena mamą. Taip pat į tekstą kartais įsiterpia "mamatės" dienoraščio užrašai. Ši apysaka puikiai parodo labai reikšmingą motinos ir dukters ryšį. Apysakoje išryškėja tikslus rašytojos motinos paveikslas. Rašytoja prisimena mamatę kaip jausmingą, religingą, subtilų meno skonį turinčią ir gamtos grožį dievinančią moterį. Mamatė mėgo skaityti poeziją, skambinti pianinu. Ji aplinkui matė daug grožio. Nors mamatė gyveno dvare ir buvo kilusi iš turtingos šeimos, jai buvo svarbios žmogiškosios vertybės. Jai buvo sunku matyti lėtą dvaro mirtį - giminaičių sulenkėjimą, dykaduoniavima. Iš viso to galima spręsti, kad mamatė buvo dvasinga ir jautri asmenybė. Apysakoje parodoma ir tai, kaip mamatė mokėjo gražiai ir protingai bendrauti su dukra. Pavyzdžiui, tai puikiai parodo citata: "Ir mylimos jūsų akelės, kurias dabar bučiuoju, bus tos pačios, bet nebe taip žiūrės, ir jūsų plaukeliai nebe taip minkštai raitysis mano pirštuose". Taigi, matome, kad rašytoja kurdama apysaką „Sename dvare“ buvo įkvepta savo brangių prisiminimų apie motiną.

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!