Praradimai – katastrofų laikotarpio rašytojų kūrybinio įkėpimo šaltinis (Balys Sruoga, Salomėja Nėris, Antanas Škėma)

Kiekvienas žmogus iš prigimties yra susijęs su savo tėvyne. Tai vertybė, lemianti ne tik individo tapatybę, bet ir jo sąsajas su bendruomene – tauta. Todėl tėvynės praradimas, kurį teko patirti kai kuriems XX amžiaus rašytojų, yra toks skausmingas. Antanas Škėma, turėjęs emigruoti už Atlanto, savo skausmą perteikė romane ,,Balta drobulė”. Bene gražiausių lietuviškų eilėraščių autorė Salomėja Nėris tėvynės ilgesį išliejo savo eilėraščiuose. O koncentracijos lageryje pats kalėjęs Balys Sruoga epochos tragediją perteikė memuariniame romane ,,Dievų miškas”.
Antanas Škėma intelektualiniame - psichologiniame romane ,,Balta drobulė“ atskleidė jautraus, skaudžiai praradusio tėvynę poeto paveikslą, tragišką emigranto lemtį. Jautrus ir mąstantis poetas priverstas palikti tėvynę jaučiasi esąs nereikalingas susvetimėjusiai visuomenei. Dirbdamas Niujorko viešbučio keltuve, kęsdamas psichinę ligą, Garšva kankinasi lyg narve uždarytas žvėris, nes sąmoningai suvokia savo siurrealistišką dvilypumą, skausmingai išgyvena pasaulio absurdą, jaučiasi artimas egzistencialisto A.Kamiu knygos personažui Sizifui - absurdo pasaulio simboliui. Ironiškas žvilgsnis leidžia apsisaugoti nuo tikrovės : ,,Man telieka juoktis. Garsiai. Realybė egzistuoja“. Antano Škėmos ironija kyla iš bejėgiškumo susidūrus su XXa. katastrofiška realybe ir būtinumo susitaikyti su likimu. Veikėją būtų galima tapatinti su pačiu A. Škėma, kuris Antrojo pasaulinio karo metais pasitraukė į vakarus ir dirbo sunkų fizinį darbą. Garšvos darbo vieta – liftas, siaura ir uždara erdvė - varžo jam taip reikalingą laisvę. Dėvėdamas ryškiai raudoną darbo aprangą, toli nuo tėvynės būdamas tik skaičius, Garšva jaučiasi absurdiškai ir ironiškai vadina save kauku. Lietuvių mitologijoje kaukas – būtybė, dar nepasiekusi žmogiškumo statuso, todėl toks savęs vertinimas rodo ironišką požiūrį į save, asmenybės suvaržymą nepilnavertiškumo jausmą svetimame krašte. Antano Garšvos emocinių ir dvasinių būsenų kaitą romane padeda išreikšti „sąmonės srauto” technika. Fragmentiškas pasakojimas, asociacijos principu jungiami vaizdiniai, vidiniai monologai rodo, kokį destruktyvų poveikį herojui daro asmenybės laisvės nebuvimas. Pasaulio vaizdas Garšvos sąmonėje suskilęs kaip ir jo asmenybė, siekianti kūrybos aukštumų, tačiau negalinti prisitaikyti prie blizgaus Niujorko gyvenimo. Dažnai iškylantys praeities fragmentai,...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!