Literatūra - istorinės patirties liudijimas (Balys Sruoga, Antanas Škėma, Salomėja Nėris)

Literatūra - istorinės patirties liudijimas

(Balys Sruoga, Antanas Škėma, Salomėja Nėris)

Istorinės patirties dėka, žmogus suvokia savo, kaip tautos atstovo ir tautos, kuriai atstovauja ,tapatybę. Nuo neatmenamų laikų tautos pagrindas, jos istorinės tapatybės pamatas buvo kalba ir literatūra - du neatsiejami ir vienas nuo kito priklausomi dalykai. Literatūra lengvai ir kiekvienam žmogui suprantama kalba mena apie tautos praeitį, apie skaudžius įvykių padarinius, kurie kadaise ligomis, karais, badu ir skurdu pražudė daugybę žmonių. Istorinis tautos atminimas apibrėžia tai, kas mes esame bei kuo tapome bėgant laikui. Šiandien aptarsiu 20 amžiaus lietuvių autorių - Balio Sruogos, Antano Škėmos ir Salomėjos Nėries kūrybą, kurioje atsispindi Lietuvių tautos istorinės patirties liudijimai.

Kaip jau minėjau, istorinės patirties liudijimas literatūroje nuo pat senų laikų yra siejamas su skaudžių įvykių padariniais, žmonių išgyventu siaubu. Su skaudžia ir dramatiška Lietuvos istorija yra glaudžiai susijęs Lietuvių literatūros klasiko Balio Sruogos likimas ir kūryba. Romane “Dievų miškas” atskleidžiama skaudi istorinė situacija Lietuvoje, antrojo pasaulinio karo pabaigoje. Memuariniame kūrinyje rašytojas dalinasi košmariškais išgyvenimais nacių Štuthofo koncentracijos stovykloje, į kurią, buvo išvežtas 1943 metais ir ten praleido dvejus metus, Vokietijai okupavus Lietuvą. Romane “Dievų miškas” ypač gyvas rašytojo kūrybos tikroviškumas susijęs su jo asmenine patirtinimi ir giliu Štuthofo koncentracijos stovyklos atmosferos - siaubingų, žiaurių ir traumuojančių tiek fizinę, tiek psichologinę sveikatą įvykių - pažinimu. Sruoga rašo: “Lenkaitę mergina vokiečių budeliai atsisakė karti, o Vacius pavyzdžio paskatinti, vėliau moteris karti ėmė ir oficialieji budeliai”. Skaudžios ironijos, pašaipos, sarkazmo žybsniais, stilizuotais liaudiškais palyginimais “Dievų miško” konclagerio tikrovę rašytojas pavertė bemaž trileriška tragikomedija. Iš koncentracijos stovyklų kalinių, kuriems pavyko grįžti į savo gimtąją šalį, palikus namus, gyvus artimuosius nėra labai daug – vieni žuvo nuo siaubingų gyvenimo sąlygų, kiti nuo žveriško fašistų budelių žiaurumo. Balys Sruoga buvo vienas iš nedaugelio laimingųjų, kuriam pasisekė grįžti į tėvynę ir pasidalinti tremties išgyvenimais. Ilgai , sovietinės cenzūros draustas spausdinti, Balio Sruogos romanas “Dievų miškas” liudija apie lietuvių tautos ir jos identiteto naikinimą antrojo pasaulinio karo pabaigoje.

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!