Literatūra - istorinis patirties liudijimas (B. Sruoga ir S. Nėris)

Literatūra – amžinas ir tikras menas, neretai bylojantis ir istorinę patirtį. Atsigręždamas į istoriją, kūrėjas pirmiausia kalba apie praeitį taip, kad ji veiktų dabarties žmogų. „Žmonės, nežinantys istorijos, visada lieka vaikai“, – teigia Lietuvos patriarchas Jonas Basanavičius. Literatūra unikali tuo, kad perduoda ir žmonijos kultūrinę patirtį, formuoja istorinę savimonę, ugdo žmogaus dvasią ir dažnai kaip paveldas ar liudijimas lieka ateinančioms kartoms. Tokie dramatiško istorinio laiko, vadinamo Katastrofos laiku, liudytojai, sukaupę skirtingos asmeninės ir kūrybinės patirties, yra garsioji lietuvių literatūros neoromantikė Salomėja Nėris ir dramatiško likimo asmenybė B. Sruoga. Verta paanalizuoti, kokias istorines patirtis liudija šie kūrėjai.
Viena vertus, kūrėjams Katastrofos laiku teko patirti nemažų išbandymų ir dramatiškų patirčių, atsidūrus prievartos pasaulyje. Didelį skausmą išgyvena žmogus ne savo noru palikęs tėvynę. Tokį istorinį liudijimą atskleidžia XX a. pirmosios pusės poetas, simbolistas, dramaturgas, perėjęs Štuthofo lagerio ,,mokyklą“ Balys Sruoga. 1943 m. kartu su kitais intelektualais suimtas ir įkalintas konclageryje jis tapo šios nužmoginimo sistemos dalimi. ,,Šiaip aš žvalus ir giliai ironiškas – ne žmonių, su kuriais kartu žūstu, bet viso plačiojo pasaulio atžvilgiu“, – rašė jis laiške iš lagerio, o grįžęs šį ironišką žvilgsnį perleido memuarinio romano ,,Dievų miškas“ pasakotojui. Pasakotojas beteisio kalinio akimis žvelgia į lagerio kasdienybę, sistemą ir aplinką fiksuoja dokumentiškai tiksliai (ne veltui Štuthofo muziejuje ši knyga vadinama istoriniu dokumentu). Tačiau pasakotojas nėra tik šališkas stebėtojas – visa, kas patiriama, vertinama humanisto, pasaulinės kultūros intelektualo žvilgsniu. Pasakotojas sarkastiškai vertina ,,giltinių malūno“ sistemą, pasitelkia šaržą ir groteską, tapydamas lagerio budelio portretą: ,,mušeika specialistas, budelis mėgėjas“. Pasakojama gyvai ir sąmoningai, kad prieš akis iškiltų ne tik portretinis šaržas ar karikatūra, bet ir būdo bruožai: Arnas Lėmanas ,,čia pat lageryje užpumpino savo nuosavą brolelį“, vokietis Eseris nesigėdijęs net moters pakarti, o Majeris turėjo mėgstamą „sportą: apsimeta, kad daktaras, kai eina pamatuoti ūgį, stačiai į pakaušį duoda kulką. Nužudo taip.“ Pasirinkęs bruožą pasakotojas hiperbolizuoja:...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!