Literatūra – sudėtingų Lietuvos istorinių situacijų liudytoja (B. Sruoga, S. Nėris, B. Krivickas) Nuo pat seniausiųjų laikų, literatūra yra viena pagrindinių priemonių užfiksuoti svarbiausius istorinius įvykius, perteikti išmintį, sukauptas žinias iš kartos į kartą. Skaitydami literatūrą, žmonės gali išmokti daug apie savo tautos istoriją, kilmę, sudėtingas istorines situacijas, be kurių šalis nebūtų tokia, kokia yra dabar. Per visą gyvavimo laikotarpį, nuo pat valstybės susivienijimo XIIIa., Lietuvos kraštas patyrė itin daug skaudžių, grėsmingų įvykių. Šiuos sudėtingus laikus liudija žinomų lietuvių rašytojų kūriniai. Lietuvos poetas, prozininkas, dramaturgas ir tautosakos tyrinėtojas Balys Sruoga atsiminimų romane „Dievų miškas“ pasakoja apie sunkius lietuvių tautos išgyvenimus Štuthofo koncentracijos stovykloje. Lietuvių lyrikės, XXa. vidurio politinės veikėjos S. Nėries eilėraščiuose atskleidžiamos sunkios lietuvių tautos patirtys sovietinės okupacijos metu ir patiriami sunkumai dėl Tėvynės ilgesio. Lietuvių rašytojo, partizano, kovojusio už Lietuvos nepriklausomybę, B. Krivicko kūriniuose liudijama partizanų kasdienybė, bandant nugalėti sovietų okupantus. Balys Sruoga – XXa. vidurio – katastrofų, pasaulio susiskaldymo – laikotarpio poetas, prozininkas, dramaturgas, literatūros ir tautosakos tyrinėtojas. 1943m. autorius patyrė pačią skaudžiausią tragediją – už parodytą palankumą sovietų valdžiai buvo nacių okupantų ištremtas į Štuthofo koncentracijos stovyklą. Žiauriomis, žmogų žlugdančiomis sąlygomis B. Sruoga turėjo pragyventi dvejus metus. Pasibaigus karui, Štuthofo kaliniai buvo išlaisvinti sovietų armijos ir Sruoga pagaliau turėjo galimybę grįžti namo. Gydydamasis sanatorijoje, autorius parašė memuarų knygą „Dievų miškas“, kurioje liudijami pasakotojo išgyvenimai nacių konclageryje – jo struktūra ir istorija, institucijos, esesininkų ir kalinių sudėtis bei santykiai, lagerio hierarchija, žmogaus dehumanizavimas. Šiurpūs Štuthofo gyvenimo epizodai neretai pasakojami ironiškai, be sentimentų, beveik nekalbama apie gimtinės ir šeimos ilgesį. Anot lietuvių literatūrologo Algio Simulionio, Sruogai labiausiai rūpėjo, kaip fašizmas XX amžiaus viduryje galėjo paversti žmogų žvėrimi. Kūrinyje parodomas visos fašizmo sistemos ir ideologijos nežmoniškumas, priešingumas visuotinai priimtoms moralės normoms. Lagerio kaliniai žmogų žlugdančioje sistemoje yra nebe žmonės, o tik skaičiai, kurių mirtis yra visiškai nereikšminga. Svarbiausia yra po tremtinio mirties patikrinti, ar jis turėjo auksinių dantų. Tai vienintelė kalinio vertė: „Auksiniai dantys – pati svarbiausia katorgininko dalis, betarpiškai įeinanti į SS aukso fondą. Kai tavo dantys kartą jau įtraukti į knygą, privalai juos stropiai saugoti.
Šį darbą sudaro 1168 žodžiai, tikrai rasi tai, ko ieškai!
★ Klientai rekomenduoja
Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?
Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!
Norint atsisiųsti šį darbą spausk ☞ Peržiūrėti darbą mygtuką!
Mūsų mokslo darbų bazėje yra daugybė įvairių mokslo darbų, todėl tikrai atrasi sau tinkamą!
Panašūs darbai
Atsisiuntei rašto darbą ir neradai jame reikalingos informacijos? Pakeisime jį kitu nemokamai.
Pirkdamas daugiau nei vieną darbą, nuo sekančių darbų gausi 25% nuolaidą.
Išsirink norimus rašto darbus ir gauk juos akimirksniu po sėkmingo apmokėjimo!