Kaip lietuvių katastrofų laikotarpio literatūroje vaizduojamas žmogus? (Bronius Krivickas, Balys Sruoga, Salomėja Nėris)

Dvidešimtojo amžiaus viduryje žmonija atsidūrė ties neregėtai tragiško išbandymo riba. Kilus Antrajam pasauliniam karui, po kurio Lietuvą lydėjo dar ir žiaurūs pokario metai, parodę, kad griūva visos ankstesnės gyvenimo normos, įprastinės taisyklės ir žmogiškumas, buvo prarastos ne tik žmogiškosios vertybės, bet ir paprasčiausia elgesio logika. Tai, kas atrodė beprotybė ir nužmogėjimas, tapo realybe. Visuomenės padorumas ir gerumas tebuvo iliuzija. Chaotiškos, beprotiškos ir galingos jėgos griovė visą Europą tartum vaikas smėlio pilį, o šio laikotarpio individai turėjo mokytis išlikti katastrofų akivaizdoje, neįstengdami nuo jų pabėgti. Literatūra, kaip ir to laikotarpio žmogus, atsidūrė nežinomybėje, tragiškų ir žiaurių įvykių bei nuolatinių konfliktų fone. Taigi, šiandien mano tikslas remiantis Balio Sruogos, Salomėjos Nėries ir Broniaus Krivicko kūryba aptarti, kaip lietuvių katastrofų laikotarpio literatūroje vaizduojamas žmogus.
Skausminga Lietuvos istorija, kurioje gausu tremčių, lėmė, kad XX amžiaus lietuvių rašytojas Balys Sruoga katastrofų laikotarpio žmogų vaizdavo, kaip daug kančių, badą ir kankinimus išgyvenusį individą, kuriam padėjo išgyventi dvasinė stiprybė. Balys Sruoga – vienas žymiausių lietuvių rašytojų, poetas,dramaturgas, kurio literatūrinis palikimas stebina ir įvairove, ir menine raiška. Geriausiai žinomas rašytojo kūrinys yra memuarinis romanas „Dievų miškas“. Išgyvenimai, patirti koncentracijos stovykloje, rašytoją įkvėpė parašyti kardinaliai nuo ankstesnių kūrinių besiskiriantį, ironijos ir juodo humoro persmelktą atsiminimų knygą „Dievų miškas“. Balys Sruoga rašo tik apie tai, ką pats patyrė, bet niekur neišsako vidinių išgyvenimų ir jausmų. Šiurpiausi epizodai aprašomi santūriai, trumpai ir be jokių sentimentų. Kūrinyje beveik nekalbama apie tėvynės ir šeimos ilgesį, kurį Balys Sruoga išgyveno labai stipriai: „Jeigu tėvynės pasiilgimas yra liga, tai aš ja sergu sunkia forma“, – rašė jis. Baliui Sruogai – kaip rašytojui humanistui - buvo svarbu atskleisti fašizmo esmę. Kūrinio potekstėje svarstomas klausimas, kaip fašizmas XX amžiaus viduryje galėjo paversti žmogų žvėrimi. Atskiri romano skyriai skirti aptarti lagerio tvarkai, papročiams, gyvenimo sąlygoms, supažindinama su įvairiomis kalinių grupėmis. Kūrinyje taip pat aprašomi žmonių naikinimo būdai. Balys Sruoga...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!