Literatūra – istorinės patirties liudijimas (Radvanas, Škėma, Sruoga)

Savo kalbą norėčiau pradėti žymaus prancūzų poeto ir kritiko Nikolo Boileau žodžiais: „Kiekvienas amžius turi savo malonumų, savo galvą ir savo įpročių.“ Mano nuomone, šie žodžiai iliustruoja mano kalbėjimo temą. Kiekvienas gyvenamasis laikotarpis yra unikalus ir išsiskiriantis iš kitų, todėl nenuostabu, kad skirtingomis epochomis vyravo ne tos pačios ideologijos. Tuo pačiu, autoriai turėjo skirtingus įsitikinimus, jiems rūpėjo ne tos pačios temos. Savo išgyvenimus autoriai, kurie vienu ar kitu būdu buvo susiję su istoriniais įvykiais, kaupė rašytiniuose darbuose, kurie šių laikų žmogui yra svarbūs istorijos liudytojai.
Tik dėl rašytinių šaltinių išsaugojimo galime sužinoti išsamią informaciją apie praeities įvykius, tėvynės gynėjus ar net vykdytus nusikaltimus ir kaip žmonės laikėsi tokiose situacijose. Būtent todėl literatūra ir yra vienas svarbiausių dokumentų liudijančių apie mūsų istoriją.
Visų pirma, literatūra liudija apie tėvynės gynėjų nuveiktus darbus. Nes lietuvių literatūroje tėvynės gynėjų paveikslų tikrai netrūksta. Vienas pirmųjų herojų pavaizduotas XVI amžiaus LDK renesanso poeto Jono Radovano herojiniame epe „Radviliada”. Kūrinio siužetas glaudžiai siejasi su LDK politinėmis realijomis ir Livonijos karo istorija, o Radvila Rudasis išaukštinamas kaip didis tėvynės gynėjas. Radvila atvedė savo kariuomenę į pergalę garsiajame Livonijos kare, trukusiame net dvidešimt penkerius metus. Šie Livonijos karo įvykiai, supinti su jo herojaus, Radvilos Rudojo gyvenimo detalėmis ir tapo „Radviliados” siužeto pagrindu, kur liudijamas tėvynės gynėjo buvimas.
Lietuva – maža valstybė, tačiau ji turi turtingą istoriją. Joje daug skaudžių etapų: baudžiava, spaudos draudimas ir okupacijos. Tragiškiausiu istorijos momentu Lietuvai tapo Antrasis pasaulinis karas, kurio prisiminimai išliko ne tik senelių lūpose, bet ir poetų bei rašytojų raštuose. Todėl dabar norėčiau pristatyti kelių autorių kūrybą, kuri tapo istorinės patirties liudijimu.
atrodo tarsi miniatiūrinis Amerikos vaizdas, kuriame trūksta dvasios komforto lietuvių inteligentui. Garšva dėvi baltas pirštines, dengiančias motinos dovanotą žiedą, kuris yra jo asmens tapatybės ženklas ir simbolinė jungtis su praeitimi ir Lietuva. Romane nagrinėjamos nuo Lietuvos atskirto išeivio būties problemos, keliami egzistenciniai ir tautinės tapatybės...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!