Literatūra - istorinės patirties liudijimas (kalbėjimas su planu)

I. Literatūros reikšmė. „Istorija yra gyvas, nenutrūkstamas procesas, ir tai, kas buvo, įvyko - neturi galutinės išbaigtos prasmės, o tęsiasi ir vyksta mumyse. Šiandien. Dabar ir visados.“ - Justinas Marcinkevičius.
II. Kūriniai liudijantys istorinę patirtį.
1. J. Biliūnas „Liūdna pasaka“ . 1863 m. sukilimas, Lietuvos tragiškas likimas. A. Baranauskas „Anykščių šilelis“. Lietuvos vaizdas okupacijos metu.
Laisvės troškimas, meilė, pasiaukojimas tėvynei.
3. Marcinkevičius „Mažvydas“, „Mindaugas“ Tėvynės likimo apmąstymai.
„Istorija yra gyvas, nenutrūkstamas procesas, ir tai, kas buvo, įvyko - neturi galutinės išbaigtos prasmės, o tęsiasi ir vyksta mumyse. Šiandien. Dabar ir visados.“ - Justinas Marcinkevičius. Istorija lydi mus, visose gyvenimo situacijose. Ji suteikia galimybę susipažinti su praeities įvykiais, žmonių kasdieniu gyvenimu, aplinka. Istorijos šaltinių yra įvairių: seni daiktai, knygos, rankraščiai, aktai, laiškai, paveikslai, fotografijos, kino juostos. Vienas iš įtaigiausių - literatūra. Žodžiu galima atskleisti daugiau nei kitais raiškos būdais, todėl rašytojai įvairiais būdais aprašo istoriją. Jonas Biliūnas apysakoje „Liūdna pasaka“ liudija istorinių įvykių įtaką tautos ir žmonių gyvenime. Jono Mačiulio - Maironio poezijoje atsispindi didingas praeities vaizdas žadinantis meilę tėvynei. Justinas Marcinkevičius dramoje „Mažvydas“ išaukštino kalbos, rašto svarbą tautos raidai bei istorijai.
Istoriniai įvykiai visada lemia tautos ir atskirų žmonių gyvenimą, nes asmenybė gyvena ne tik tam tikroje erdvėje, bet ir laike. Istorinių įvykių įtaką žmogui, galima įžvelgti talentingo lietuvių psichologinės ir lyrinės prozos pradininko Jono Biliūno kūryboje. Apysakoje „Liūdna pasaka“ rašytojas siekia įprasminti skaudžius XIX amžiaus įvykius ir jų pasekmes Lietuvai ir jos gyventojams. Kūrinyje vaizduojamas 1863 metų sukilimas - valstiečių kova dėl laisvės ir žemės. Rašytojas, pasakodamas vienos šeimos istoriją, atskleidžia visos tautos dramatišką likimą. Kūrinio veikėjai Juozapota ir Petras kūrė šviesią ateities viziją, siekė išsivaduoti iš priespaudos, laimingai gyventi. Juozapota kalbėdama su vyru džiaugėsi, jog „iš tiesų nebereiks jau dvaran eiti“, atsidusdavo: „Dieve, kokie būsima laimingi!“ – tai puikiai perteikia liaudies žmogaus veržimąsi į geresnį gyvenimą. Pasakotojas pastebi, jog moters akys spindėjo džiaugsmu: „kaip...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!