Individo ir bendruomenės santykis XX a. grožinėje literatūroje. Kalbėjimas su planu

Visuomenė – socialinio bendradarbiavimo erdvė. Ji formuojasi, remiantis poreikių sistema. Žmogus pats turi susikurti gyvenimo galimybes, tad jo poreikiai jį verčia bendradarbiauti su kitais, tapti visuomenės dalimi. „Kas mano, kad jis gali apsieiti be kitų žmonių, smarkiai klysta, o kas mano, kad žmonės negali be jo apsieiti, dar labiau klysta.“ Ši prancūzų rašytojo Fransua de Larošfuko pasakyta mintis puikiai atspindi faktą, jog kiekvienas žmogus yra glaudžiai susijęs su jį supančia visuomene, o visuomenė su šalia jos stovinčiu žmogumi. Lietuvių rašytojai daug dėmesio skyrė gilinimuisi į žmogaus ir visuomenės santykį. Tad šiandien savo kalboje, remdamasi Vincu Mykolaičiu – Putinu, Jurgiu Savickiu ir Francu Kafka, aptarsiu individo ir bendruomenės santykius XX a. grožinėje literatūroje.
XX a. vidurio prozininkas Vincas Mykolaitis – Putinas savo psichologiniame – intelektualiniame romane „Altorių šešėly“ teigia, kad žmogaus ir visuomenės santykiai būna komplikuoti, jeigu jų mąstymas nesutampa. Romano laikas- 18 metų nuo įstojimo į seminariją iki prašymo pasitraukti iš kunigų luomo. Visus aprašomus metus Liudas Vasaris sprendžia pagrindinį sielos konfliktą mėgindamas suderinti kunigo ir poeto kelią. Kunigo gyvensena, mąstysena, įpročiai jam, poetinės prigimties žmogui, yra svetimi. Prisitaikyti, pritapti – vadinasi išsižadėti savęs, pasmerkti save lėtai dvasinei mirčiai. Vasaris neįstengia prisitaikyti prie kunigui privalomų gyvenimo normų, bet negali ir aktyviai priešintis, nes pats nėra tikras dėl savo pašaukimo, be to, jį smarkiai veikia socialinė aplinka. Rašytojas, pats būdamas poetas, į visažinio pasakotojo lūpas įdeda poeto pasaulėjautos charakteristiką:” Liudas Vasaris jau stovėjo poeto kūrybos kely. Dar vienas žingsnis pirmyn, dar vienas polėkis aukštyn – ir tas jausmas apsems visą jo esmę . Ir tuomet jau nebus jam drovu išpažinti savo jausmą visam pasauliui, ir jis išdrįs apreikšti jį kitiems prieinama forma”. Vasaris parašė pirmąjį eilėraštį. Iš jo tryško jaunuoliškas nerimas, laisvės pasiilgimas, nepasitenkinimas gyvenimu ir susižavėjimas kažkokiu nepasiekiamu idealu. Kūryba Vasariui teikia ir didžiulį džiaugsmą ir skausmą, nes kunigo sutana yra...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!