Koks yra vaizduojamas tėvo paveikslas lietuvių literatūroje ir jo santykis su šeima?

Koks yra vaizduojamas tėvo paveikslas lietuvių literatūroje ir jo santykis su šeima? Pateikite savo nuomonę ir pagrįskite ją konkrečiais pavyzdžiais.
Potemės pavadinimas - Koks yra vaizduojamas tėvo paveikslas lietuvių literatūroje ir jo santykis su šeima? Pateikite savo nuomonę ir pagrįskite ją konkrečiais pavyzdžiais.
Pagrindinė mintis – Lietuvių literatūroje dažnai vaizduojamas tėvo paveikslas.
Įžanga - Dažnai tėvas šeimoje - stipriausias asmuo, turintis stipriausią įtaką šeimai. Jis yra aukščiausias, šeimos galva. Visada priima svarbiausius sprendimus, pamaitina savo šeimą, ugdo ją. Šių dienų pasaulyje ir literatūroje susidurtiame su įvairiausiais tėvų paveikslais – nuo mylinčio, rūpestingo, švelnaus iki girtuokliaujančio, smurtaujančio, nusivylusio gyvenimu ar netgi prisiimančio visiškai, įprastai tėvui nebūdingas, savybes, kaip namų ruoša, moteriškas gyvenimo būdas, apsikeičiant vaidmenimis šeimoje su moterimi. Tradicinėje lietuvių literatūroje tėvas vaizduojamas šiek tiek kitaip, kaip ir jo santykiai su šeima. Todėl šiandien, remdamasis tokių tradicinės lietuvių literatūros rašytojų, kaip Jono Biliūno, Antano Škėmos bei Mariaus Katiliškio kūriniais glaustai, išreikšdamas savo nuomonę apžvelgsiu vaizduojamą tėvo paveikslą, jį išnagrinėsiu ir aptarsiu jo santykį su šeima, pavaizduotą šiuose kūriniuose.
XIX-XXa. lyrinės prozos pradininkas Lietuvoje, prozininkas, publicistas, visuomenės veikėjas Jonas Biliūnas apsakyme „Ubagas” aprašė Petro Sabaliūno - seno, savo sūnui viską, ką tik turi atidavusio tėvo paveikslą. Jono Biliūno apsakyme „Ubagas“ aprašytos gana svarbios šiuolaikiniam pasauliui būdingos problemos, kaip sąžinė, susvetimėjimas, žmonių nevertinimas. Pagrindinis kūrinio veikėjas yra Petras Sabaliūnas, jis savo išgyvenimais bei rūpesčiais panašus į daugelį iš mūsų senos kartos žmonių. Tačiau, kad ir kaip bebūtų, pats senolio paveikslas skaitant pasakojimą apie sūnaus vienui vieną be turto paliktą tėvą yra gana aiškus. Petras Sabaliūnas – žilas, geros širdies senelis, turintis paprastą pomėgį – bites. Senelis labai jas mėgo, jomis rūpinosi bei visada sakydavo, kad bitės geros bei paklusnios tik tada, kai „bičiuoliai nešykštūs bei vienybei gyvena“. Todėl jis buvo dosnus vyras, kiekvienam sutiktam žmogui padovanodavo medaus. Bitės jam buvo tarsi gyvenimo ramstis, padedantis sunkią akimirką. Praeityje...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!