Kaip tėvynės praradimas paveikė tuometinių rašytojų kūrybą (kalba ir planas)

Mano kalbėjimo tikslas yra atskleisti, kaip tėvynės praradimas paveikė tuometinių rašytojų kūrybą.
Tėvynė – viena pagrindinių ir esminių žmogaus vertybių. Tačiau kartais šią vertybę žmonės praranda. Kaip žmogus jaučiasi, kai praranda kažką svarbaus? Būna nuliūdęs? O gal piktas? Jausmai užplūsta kiekvieną žmogų ir jie būna įvairūs. Rašytojai šiuos patirtus jausmus išreiškia savo kūriniuose. Šiandien savo viešąjame lietuvių kalbos kalbėjime ketinu atskleisti, kaip tėvynės praradimas paveikė tuometinių rašytojų kūrybą. Savo mintis ir teiginius pagrįsiu konkrečiais lietuvių rašytojų sukurtais kūryniais.
Gimtosios tėvynės praradimas rašytojus skatino paviešinti tiesą. Juk praradus savo gimtąją žemę yra labai sunku ir liūdna. Tai yra vieta, kur prasidėjo kiekvieno mūsų gyvenimas. Šis reikšmingas praradimas rašytojus skatina paviešinti visą tiesą apie baisius tuometinius įvykius. Apie gimtosios tėvynės svarbą ir kūrybą pasakoja garsi lietuvių rašytoja, tremtinė, gydytoja ir disidentė Dalia Grinkevičiūtė. Rašytojai likimas buvo negailestingas: gimusi nepriklausomoje Lietuvoje, keturiolikos metų su šeima buvo išvežta į Sibirą. Praėjusi tremties išbandymus, grįžusi į sovietinę Lietuvą, Grinkevičiūtė patyrė sovietinio saugumo spaudimą, kurio tikslas buvo palaužti kiekvieną laisvai mąstantį asmenį. Rašytoja savo memuarinėje apysakoje „Lietuviai prie Laptevų jūros“ įamžino tremtinių į Sibirą kančias, paviešino pasauliui stalinizmo nusikaltimus žmoniškumui. Tai atsiminimų knyga apie tremtyje gyvenusius lietuvius ir baisias jų gyvenimo sąlygas. Dalia Grinkevičiūtė pasakojo, kaip lietuviai buvo išvežami iš Lietuvos, kaip jie keliavo į savo tremties vietą. Tremtiniai manė, kad juos veža į Ameriką, tačiau iš tiesų jie buvo vežmi į Trofimovsko salą, kuri yra už poliarinio rato. Tik atvykę tremtiniai buvo priversti statytis barakus, kuriuose turės gyventi žiemą. Laiko statymui buvo labai nedaug, todėl daugelis barakų buvo labai prastos būklės: netvirti, vėjo perpučiami ir šalti. Dėl prastų gyvenimo sąlygų dauguma tremtinių sunkiai sirgdavo arba mirdavo. Sveikieji turėjo dirbti, o už darbą gaudavo tik trupinius. Ši rašytojos knyga parodo visą nepagrąžintą tiesą apie tremtį ir baisius lietuvių išgyvenimus. Grinkevičiūtė visą gyvenimą atkakliai gynė teisę pasirinkti tiesos ir...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!