Stresas ir savireguliacija

Stresas ir savireguliacija

Stresas yra fiziologinė ir psichologinė būsena, kuri gali kilti dėl įvairių priežasčių, tokios kaip darbo krūvis, asmeniniai sunkumai, sveikatos problemos arba kitos situacijos, kurios sukelia įtampos jausmą. Tikriausiai, visi žmonės yra patyrę stresą, tačiau svarbu suprasti, kad stresas yra neišvengiama gyvenimo dalis, svarbu ugdyti streso ir savireguliacijos įgūdžius ir efektyviai stresą valdyti. Su duota medžiaga susipažinau, peržiūrėjau duotą medžiagą, atidžiai perskaičiau, stengiausi kiekvieną dieną atrasti laiko sau ir pritaikyti sužinotą informaciją. Šiam darbui atlikti buvo skiriama tikrai daug laiko, todėl norėjau išbandyti pritaikyti dėmesio kontrolę, psichofizinės įtampos reguliavimą, emocinės reakcijos valdymą, relaksacinį kvėpavimą, kognityvinių reakcijų valdymą ir išsirinkti sau tinkamiausius. Kiekvienam šiam įgūdžiui skyriui po savaitę ir kiekvieną dieną skyriau savo laisvo laiko atlikdama įvairiausius pratimus.

Pirmą savaitę skyriau dėmesio kontrolei. Kas antrą dieną atlikau skirtingus du dėmesio kontrolės pratimus. Pirmasis pratimas buvo nenutrūkstamas stebėjimas. Pratimas nebuvo sunkus, buvo gana lengva išlaikyti dėmesį. Antras pratimas, kurį pasirinkau buvo labai panašus į pirmąjį, tai stebėjimas mintyse. Čia vėl reikėjo tris minutes stebėti pasirinktą daiktą, jį atidžiai apžiūrėti ir po to užsimerkti ir stengtis detaliai jį įsivaizduoti. Pirmus kartus stebėti daiktą ir jį detaliai apžiūrėti man nebuvo sunku, tačiau tik užmerkus akis, buvo gana sunku įsivaizduoti pasirinktą daiktą. Man pavykdavo įsivaizduoti daikto rėmus, kai kurias ryškesnes detales, tačiau smulkių detalių nepavyko įsivaizduoti. Tačiau bėgant dienom, pastebėjau, kad šis pratimas man labiau įveikiamas, imu sugebėti įsivaizduoti detaliau. Šiuos pratimus kartojau kas dieną, tačiau antras pratimas man patiko labiau nei pirmasis, nors ir buvo sudėtingesnis. Po šių pratimų didelių pokyčių mano kasdienybėje neįvyko, jaučiausi tik tuo metu atsipalaidavusi.

Antrą savaitę skyriau psichofizinės įtampos reguliavimui. Kiekvieną vakarą pratimą pradėjau nuo kumščių gniaužimo. Stebėjau skirtumą tarp atsipalaidavimo ir įtempimo. Sulenkus pirštus į kumštį ir stipriai juos gniaužiant jaučiau įtampą ir spaudimą. Staigiai atpalaidavus rankos kumštį, jaučiau, kaip raumenys pamažu minkštėja ir atsipalaiduoja. Suraukiant kaktą ir atlošiant galvą, kartu su galvos pasukimu ratu, pajusdavau tempimą. Sutraukiant veido raumenis pajusdavau įtemptumo ir traukimo pojūtį veide. Kvėpavimo pratimas sukėlė orumo pojūtį, pilnatvės jausmą ir atsipalaidavimo efektą. Užriečiant pėdas ir pirštus aukštyn arba įtempiant blauzdas, kilo įtampos jausmas apatinėje kūno dalyje. Šis pratimas mano kasdienybėje buvo naujas atradimas, pajutau, kad po sunkios darbo dienos, atlikus šį pratimą mano kūnas visiškai atsipalaiduoja ir man yra žymiai lengviau užmigti.

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!