Stresas ir jo valdymas (referatas)

ĮVADAS

Stresas – visuma apsauginių fiziologinių, psichologinių ir elgesio reakcijų, atsirandančių, kai žmogus suvokia harmonijos trūkumą tarp jam taikomų reikalavimų ir jo sugebėjimo tuos reikalavimus patenkinti. Nedidelis stresas – mobilizuoja organizmą veikti, o nuolatinis stresas kenkia sveikatai. Stresas – neatsiejama šiuolaikinio gyvenimo dalis. Daugelis, ko gero, pasakytų, kad kasdieniame gyvenime, darbe ar po darbo, patiria nemažai streso ir susietų jį su neigiamais emociniais išgyvenimais, pablogėjusia sveikata, sumažėjusiu darbingumu ir panašiai. Ypač stiprus arba užsitęsęs stresas dažnai turi ir ilgalaikius padarinius – gali žaloti fizinę sveikatą, sukelti įvairias psichologines problemas ir net psichikos sutrikimus, nuo gana lengvų (pvz., miego sutrikimų) iki labai sunkių (pvz., potrauminio streso sindromo). Kyla klausimas: kaip stresas siejasi su mūsų gyvenimo kokybe ir ką turėtume daryti, kad jis mūsų nenualintų.

1. PSICHOLOGINĖ STRESO SAMPRATA

Bendriausiai stresą būtų galima apibūdinti kaip tam tikrų įvykių, mūsų laikomų grėsmingais bei sunkiais, suvokimą ir reagavimą į juos (Myers 2000). Stresas, jo įtaka sveikatai bei galimybės įveikti stresą dabartinėje psichologijoje yra bene viena iš dažniausiai tyrinėjamų, studijuojamų, eskaluojamų temų. Iki 6-ojo XX a. dešimtmečio apie stresą psichologijos moksle beveik nebuvo kalbama. Tiesa tai, ką mes dabar vadiname stresu arba atsparumu stresui anksčiau buvo apibrėžiama kaip frustracija ir frustracijos tolerancija. Be to, stresinė būsena buvo apibrėžiama kaip nerimas, universalus žmogiškas motyvas, verčiantis mus elgtis vienaip ar kitaip.

Vienas žymiausių streso tyrinėtojų Hansas Selye teigė, kad stresas nėra šiaip sau nervinė įtampa ir tapatinti jį su nerviniu persitempimu ar stipriu emociniu sujaudinimu yra neteisinga. „Stresas – tai gyvenimo skonis ir kvapas“ teigė Selye taip pat, kad visiškas streso nebuvimas yra lygus mirčiai. H. Selye manymu kai aplinkos keliami reikalavimai arba grėsmė organizmui yra per dideli arba kai gebėjimas prie jų prisitaikyti ar įveikti grėsmę yra per menkas toks stresas yra vadinamas distresu. Distresas yra susijęs su neigiamais veiksmais ir organizmo funkcijų sutrikimais, jis taip pat žaloja ir psichiką, nes paveikia emocijas, miego kokybę nei mitybą.

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!