Stojiška asmenybės laikysena lietuvių literatūroje

Rašymo laikas iki 2021-02-12 17:00 val.
Jau nuo seniausių laikų rašytojai savo kūriniuose vaizdavo tai, kas buvo aktualu jų gyvenamuoju laikotarpiu. Aprašomi svarbūs to meto įvykiai, žmogaus būsena ir požiūris į pasaulį, iškeliamos tuo metu puoselėjamos vertybės. Stojiška asmenybės laikysena – taip pat dažna tema lietuvių literatūroje. Šiai temai daug dėmesio skyrė Jonas Radvanas ir Kristijonas Donelaitis.
Žymaus Apšvietos epochos atstovas, lietuvių grožinės literatūros pradininkas, klasikas Kristijonas Donelaitis atskleidė, kad stojiška žmogaus laikysena nepriklauso nuo luomo. Šią idėją autorius puikiai perteikė didaktinėje poemoje ,,Metai”, parašytoje hegzametru. Lietuviai nors ir susidūrė su maru vistiek stengėsi išlikti stiprūs morališkai. Pasibaigus marui buvo perkelta į dvarus daug svetimtaučių, kad lietuvis išliktų turėjo dirbti atvykėliams ponams. Ne gana to kad būras turėjo atlikti visus darbus, bet ir iškęsti pažeminimus iš ponų todėl privalėjome išlikti stiprūs ir nepalūžti. Žinoma sunku kai šalyje kurioje tu gimiai, augai tave išnaudoja, bet nebuvo pasirinkimo. Kristijonas Donelaitis savo poemoje būrus skirstė į du luomus: viežlibieji ir nenaudėliai. Viežlibieji buvo dori būrai o nenaudėliai nedori. Poemoje sako, kad kiekvienas gali rinktis, bet tik doras būdamas gali nugyventi stojiškai. Viežlibūjų būrų vertybės: dori, mylintys Dievą, vieni iš svarbiausių taip pat...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!