B. Sruoga; V. Krėvė; J. Marcinkevičius
Lietuvių literatūroje, kaip ir istorijoje, gausu dramatiškų asmenybių. Žinoma, kad Lietuvos valdovai bei kitos iškilios asmenybės yra patyrusios daugybę kančių, išdavysčių, nelaimių bei kitokių akibrokštų. Svarbu paminėti, kad lietuvių literatūroje dažnai gvildenamas istorinių asmenybių dramatizmas. Jis akivaizdus neoromantiko Vinco Krėvės tragedijoje „Skirgaila“, XX amžiaus vidurio katastrofų literatūros autoriaus Balio Sruogos istorinėje kronikoje „Milžino paunksmė“ bei modernisto Justino Marcinkevičiaus poetinėje giesmėje „Mažvydas“.
Vincas Krėvė tragedijoje „Skirgaila“ vaizduoja žmogų vertybių krizės situacijoje. Aštraus proto, valingas bei ryžtingas dramos herojus – kunigaikštis Skirgaila – pranoksta savo aplinką, blaiviai vertina istorijos procesus, jaučia permainų būtinybę ir ieško Lietuvai tinkamiausio kelio. Didelis dėmesys skiriamas svečių iš Lenkijos bei Vokietijos atvykimui. Galima teigti, kad Lietuvos kaimyninių šalių kėslai lemia Skirgailos dramatizmą. Tačiau Lietuvos valdovas – išskirtinė asmenybė, trokštanti gyventi kitaip, negalinti ir nenorinti prisitaikyti prie gyvenimo aplinkybių. Vinco Krėvės tragedijos „Skirgaila“ herojus patiria dramatiškus išgyvenimus. Tai ryškėja dialoguose, puotos metu, kasdienybėje. Skirgailą kamuoja daugybė klausimų. Turbūt ryškiausias yra Lietuvos teritorinio vientisumo problema, iškylanti atvykusių svečių kėsluose. Tiek lenkai, tiek vokiečiai ieško momento pasikalbėti su, anot Henriko Mozoviečio, laukiniu valdovu. Skirgaila būdamas geras diplomatas, sugeba atrasti tinkamą sprendimą. Jis pilyje skiria svečiams kambarius. Taip Lietuvos kunigaikštis gauna papildomo laiko rasti išeitį iš susidariusios padėties. Skirgaila surengia puotą, kurioje dalyvauja Lietuvos bajorai bei atvykę svečiai. Žinoma, lenkai ir vokiečiai įkyriai stengiasi užmegzti pokalbį apie Lietuvos žemes. Puotos epizoduose ryškėja kaimyninių Lietuvos šalių kėslai. Lenkai siekia Volynės ir Podolės žemių, kaip Onos Duonutės kraičio. Kas be ko, į Lietuvos teritorinį vientisumą kėsinasi ir vokiečiai, siūlydami dramatiškajam herojui Lietuvos karaliaus titulą. Skirgailos dramatizmas ryškėja būtent jo priimamuose sprendimuose, nes jis yra priverstas rinktis naujas tautos gyvenimo gaires ir kovoti dėl jos išlikimo su išorės priešais, kurie prisidengdami krikščionybe kėsinasi į Lietuvos žemes ir į jos politinę galią. Tokia situacija herojui teikia ir didybės, ir tragizmo, nes protagonistas nėra visažinis ir negali...
Šį darbą sudaro 1456 žodžiai, tikrai rasi tai, ko ieškai!
★ Klientai rekomenduoja
Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?
Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!
Norint atsisiųsti šį darbą spausk ☞ Peržiūrėti darbą mygtuką!
Mūsų mokslo darbų bazėje yra daugybė įvairių mokslo darbų, todėl tikrai atrasi sau tinkamą!
Panašūs darbai
Atsisiuntei rašto darbą ir neradai jame reikalingos informacijos? Pakeisime jį kitu nemokamai.
Pirkdamas daugiau nei vieną darbą, nuo sekančių darbų gausi 25% nuolaidą.
Išsirink norimus rašto darbus ir gauk juos akimirksniu po sėkmingo apmokėjimo!