Specialusis ugdymas: regimasis sutrikimas

Mokslinėje literatūroje aptinkama įvairių sąvokų ir apibrėžimų, aptariančių vaiko raidos disfunkcija, kuri lemia mokymosi sutrukimus. Juos priimta vadinta mokymosi negalėmis. A. Ališauskas (2001), remdamasis JAV jungtinio nacionalinio mokymosi negalių tyrimo komiteto apibūdinimu, teigia, kad mokymosi negalės gali reikštis žymiais klausimo, kalbėjimo, skaitymo, rašymo priežasties ryšio nustatymo ar matematinių gebėjimų sunkumais. D. Montgomery (1990) pažymi, kad nors kūdikiai turi apie dešimt bilijonų smegenų ląstelių, daugybę nervų sistemos jungčių ir skaidulų, tačiau asmenybės vystimąsį stimuliuoja trys pagrindiniai procesai: augimas, brendimas ir mokymasis. Pastebėta, kad šie procesai vaikų, turinčių mokymosi negalių, raidoje yra lėtesni nei įprastai besivystančių bendraamžių. Todėl jie ilgai buvo vadinami tiesiog lėtai besimokančiais arba lėtai brestančiais vaikais. Nustatyta, jog mokymosi negales lemia specifiniai pažinimo procesų arba savireguliacijos sutrikimai ar jų neišlavėjimas. Specifinių pažinimo sutrikimo priežastis – minimali galvos smegenų disfunkcija, kuri gali išryškėti bet kuriame amžiuje. Mokykloje specifiniai pažinimo sutrikimai dažniausiai reiškiasi skaitymo, rašymo, matematinių gebėjimų raidos trūkumais, impresyviosios ir ekspresyviosios kalbos skurdumu.
Specifinį pažinimo sutrikimą turinčių mokinių mokymosi sunkumai reiškiasi įvairiose pažintinės veiklos srityse.
Sutrikusios regos vaikų vaizdinių ypatumai
Mokydami silpnaregius, dauguma pedagogų laikosi klaidingos nuomonės, jog jie turi gana tikslius vizualinis vaizdinius (Gudonis, 1997, p.104). A. Lukoševičienė tyrusi silpnaregių vaikų gyvosios gamtos vaizdinius nurodo, kad dauguma klaidingų vaizdinių susiję su gyvosios gamtos objektų spalvos, kūno dangos, dydžio nesuvokimu. Daugelis silpnaregių vaikų nesugeba išskirti svarbiausių (esminių) objekto požymių. Tai rodo, kad konkrečių gyvosios objektų vaizdiniai neišsamūs. Autorė pažymi, jog sunkumai, apibūdinant objektą žodžiu ir atpažįstant jį, rodo, kad apibendrinamųjų ir konkrečių žodžių reikšmės vaikai supranta nevisai tiklsiai, iškreiptai. Negausūs, fragmentiški iškreipti gyvosios gamtos objektų vaizdiniai komplikuoja ir bendrą vaiko kalbos raidą (Lukoševičienė, 1984, p. 89).
K. Šepansas, aprašydamas kaip susidaro aklųjų vaizdiniai, pažymi, kad objektų apimtį regintysis suvokia iš karto, tuo tarpu aklajam – tai greitos sintezės rezultatas. Aklasis geriausiai įsimena tas daikto savybes, kurias gali nuolat taikyti praktikoje. Autorius nurodo dvi sąlygas,...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!