Socialinio pedagogo veikla, ugdant socialinės atskirties vaikų komunikacinius gebėjimus vaikų socialinės paramos ir ugdymo centr

Sparčiai besiplėtojančiame informacinių technologijų amžiuje vis didesnę vertę įgyja betarpiškas žmonių tarpusavio bendravimas. Pasak I. Leliūgienės (2003), žmonių tarpusavio bendravimui besikeičiančioje visuomenėje socialinė pedagogika skiria nemažai dėmesio, nes jame koncentruojasi individo mąstymo ir vystymosi formos, visuomeniškai svarbios kategorijos ir subjektyvūs ketinimai (4, p.46). Niekas neabejoja, jog efektyvų socialinį funkcionavimą lemia bendravimo ir komunikaciniai įgūdžiai. Deja, ne kiekvienas vaikas sugeba sėkmingai bendrauti, tą sąlygoja vaiko gebėjimai ir socialinė aplinka (ugdymo įstaiga, šeima, informacinių technologijų kultūra). Šiandien viena iš svarbiausių užduočių socialinėje pedagogikoje - yra išugdyti žmonėse pilnaverčio šiuolaikinio socialinio bendravimo įgūdžius (4, p.46). Socialinis pedagogas - tas žmogus, kurio veiklos uždaviniuose numatyta socialinių įgūdžių ugdymas, o vienas iš socialinių įgūdžių yra bendravimas (komunikacija).
Darbo tiriamasis objektas – socialinio pedagogo veikla ugdant socialinės atskirties vaikų komunikacinius gebėjimus.
Darbo tikslas - išanalizuoti socialinio pedagogo veiklą ugdant socialinės atskirties vaikų komunikacinius gebėjimus.
3. apžvelgti socialinio pedagogo profesinę veiklą ugdant komunikacinius gebėjimus.
• Mokslinės literatūros analizė atlikta siekiant atskleisti socialinės atskirties vaikų problematiką šiandieniniame gyvenime, bei apžvelgti socialinio pedagogo veiklą ugdant komunikacinius gebėjimus.
1. Socialinės atskirties vaikų problematika šiandieniniame gyvenime
1.1. Socialinės atskirties samprata
Pasak A. Poviliūno (2001), socialinė atskirtis pačiais plačiausiais bruožais suprantama kaip kuo įvairiausių visuomenės grupių atskyrimas nuo galimybės dalyvauti pagrindiniuose visuomenės plėtros procesuose. Kitaip tariant, socialinė atskirtis nurodo tas socialines grupes, kurios yra menkiau integruotos į visuomenę ir kurios turi mažiau arba visai neturi galimybių dalyvauti socialiniame, ekonominiame ir kultūriniame šalies gyvenime (12, p.55).
I. Zaleckienė (1998), socialinę atskirtį apibūdina kaip visuomenėje egzistuojantį pilietinių teisių apribojimą, tam tikroms žmonių grupėms, nesavanorišką nutolimą nuo visuomeninių ir ekonominių vertybių (8, p.18).
G. Kvieskienė (2000), pateikia socialinės atskirties sampratą. Ji socialinę atskirtį įvardina kaip nesavanorišką nutolimą nuo visuomeninių ir ekonominių vertybių (5, p.7).
Socialinės atskirties atsiradimo priežastys gali būti: teisinės politinės, ekonominės socialinės ir kultūrinės psichologinės.
• Jos gali būti susijusios su politiniais ir teisiniais barjerais, kurie žmonėms arba socialinėms grupėms užkerta galimybę realizuoti žmogaus...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!