Vaikų, augančių socialinės rizikos šeimose, socialinė raida ir ugdymosi ypatumai

ĮVADAS

Temos aktualumas

Atkuriant nepriklausomybę, keičiantis Lietuvos socialiniam – politiniam gyvenimui,

mažėjo gyventojų užimtumas, didėjo nedarbas, neoficialaus užimtumo plėtra, spartus nedarbo

didėjimas bei sumažėjęs valstybės vaidmuo užimtumo ir darbo reguliavimo sferoje. Socialinės

nesėkmės skaudžiausiai palietė šeimą ir joje augančius vaikus. Šeimos nukentėjo dėl sumažėjusio

užimtumo, bedarbystė skatino asocialių šeimų didėjimą, depresiją, šeimų degradaciją, beglobių, ir

socialinės rizikos vaikų daugėjimą. Šios prielaidos faktiškai žlugdo valstybės pastangas užtikrinti

vaiko saugumą (vaikai prievartaujami ir žudomi socialiai pažeistose šeimose), vaikai negali

apsirūpinti pagrindiniais maisto ir kitais ištekliais, kurie reikalingi jo gyvybei palaikyti, vaikai

neturi galimybių gauti tobulėjimui reikalingą informaciją ir socialinių įgūdžių, kurie bus būtini

tolimesniame gyvenime, ugdymuisi. Per pirmąjį nepriklausomybės dešimtmetį faktiškai buvo

sunaikintos vaikų poilsiavietės, uždaryta per 70% vaikų klubų, per 30% papildomojo ugdymo

institucijų, vaikų stovyklavimo tradicijos, vaikų klubai išlaikyti tik entuziastų dėka. (Kvieskienė,

2000: 6).

Nelankantys mokyklos vaikai yra nuolatinis rezervas socialinės atskirties grupėms pastoviai

papildyti. Ne ką geresnė ateitis laukia ir „epizodinių“ mokyklos vaikų. Vaikų teisių kontrolieriaus

įstaigos informacijoje teigiama, kad 2004 – 2005 mokslo metais daugiau kaip 2 tūkst. mokyklinio

amžiaus vaikų nelankė arba vengė lankyti mokyklą. Didelis pamokų nelankomumas paprastai lydi

rizikos grupės vaikus. Jų elgesys įvardijamas kaip „ asocialus“.(Vaikų ir paauglių nusikalstamumo

programa, 1996m.).

Plačiai paplitusi nuomonė, kad pagrindinė asocialaus elgesio vaikų skaičiaus didėjimo

priežastis – vaikų nepriežiūra, kuri pasireiškia tėvų nesirūpinimu savo vaikais, nesidomėjimu jų

veikla, interesais, ugdymusi. Kartais tėvai neatlieka net elementarių savo pareigų: neaprūpina jų

materialiai, nesudaro sąlygų mokytis, nesirūpina jų sveikata ir t.t. Vaikai iš asocialių šeimų, ateina į

mokyklą blogiau pasiruošę mokymuisi, dažniau atsilieka moksle, neturi mokymosi motyvacijos,

bėga iš pamokų.

Atstumtųjų padėtis, pastovūs konfliktai, įtampa ir nestabilumas skatina nepilnamečius

ieškoti išeities. Todėl stengdamiesi neutralizuoti mokytojų ir bendraklasių negatyvius vertinimus,

jų antipatiją savo atžvilgiu, asocialūs vaikai savo ruožtu pradeda ignoruoti jų poveikius, elgiasi

grubiai, agresyviai, iššaukiančiai, panaudoja fizinę jėgą, grasinimus ir prievartą.

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!