Socialinio pedagogo darbas su vaikų šeimomis, teikiant socialinę pedagoginę pagalbą

Šeima – pati mažiausia visuomenės ląstelė, todėl visos socialinės institucijos turėtų jai padėti. Juk šeimoje formuojami žmogaus charakterio bruožai, požiūris į darbą, į dorovines, kultūrines vertybes. Visuomene suinteresuota tvirta, dvasiškai ir doroviškai sveika šeima.
Šeimoje, kaip mažutėje valstybėje, tėvai pirmieji tampa savo vaikų auklėtojais. Jie saugo ir gina savo atžalas, perduoda jiems šeimos bei tautos tradicijas, skiepija žmogiškąsias vertybes ir paruošia juos tapti visaverčiais visuomenės ir bendruomenės nariais. Vaikai, nuo pirmų dienų patyrę šeimos meilę, vieni kitų pagarbą, išmoksta gerbti ir mylėti kiekvieną žmogų, bendrauti ir bendradarbiauti su kitais.
Atkuriant nepriklausomybę, keičiantis Lietuvos socialiniam – politiniam gyvenimui, socialinę sferą lydėjo bendrojo gyventojų užimtumo kitimas, nedarbas, neoficialaus užimtumo plėtra, spartus nedarbo didėjimas bei sumažėjęs vaidmuo užimtumo ir darbo reguliavimo sferoje. Pirmosios socialinės nesėkmės pirmiausi palietė šeimą ir joje augančius vaikus. Nedarbas paskatino asocialių šeimų skaičiaus didėjimą, šeimų degradaciją.
Visuomenėje vykstančios permainos vis labiau pažeidžia silpnas, įvairių materialinių bei psichologinių problemų turinčias šeimas. Dažniausiai dėl girtavimo, narkotikų vartojimo ar kitokio socialiai nepriimtino elgesio tėvai neužtikrina pagrindinių savo vaikų teisių: negali jų tinkamai prižiūrėti, sudaryti jiems priešmokyklinio ugdymo, pamokų ruošos, higieninių poreikių tenkinimo ir laisvalaikio sąlygų. Tokių šeimų vaikai dažniau patenka į policijos akiratį, nes neturėdami ko veikti pasiduoda gatvės įtakai arba tampa nusikaltimų aukomis.
Kaip teigė I. Leliūgienė (1997), socialinės pedagogikos pagrindinis principas: šeima – svarbiausia mikroaplinka, kur vykdoma vaikų socializacija, atliekamos visos šeimos funkcijos. Tai sąlygoja visų socialinių institucijų dėmesio šeimai būtinumą.
Taigi socialinis pedagogas privalo savo darbu ir pastangomis siekti sumažinti žalą daromą vaikams, augantiems probleminėse šeimose, dirbdamas ne tik su vaikais, bet ir teigdamas pagalbą pačiai šeimai kaip vienetui.
Probleminių šeimų ypatumus tyrinėjo: L. Rupšienė (2001), G. Kvieskienė (2003), G. Žukauskas (1998),R. Žukauskienė (1996), V. Ignotavičienė ( 1998), K.Miškinis (1993), Z. Bajoriūnas (1997) ir kt.
Apie socialinės pedagoginės pagalbos galimybes šeimai rašė: I. Leliūgienė (1997, 2002), C. Sutton (1997), L. Johnson ( 2001) ir kt.
Šiame darbe...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!