Semantizmai – mažiausiai tyrinėta kalboskultūros sritis, taigi šiame darbe aptariama vieno tokių žodžių , veiksmažodžio „rastis“, vartosena Dabartinės lietuvių kalbos tekstyne.
Darbo tikslas – išanalizuoti bei aprašyti šio veiksmažodžio vartoseną Dabartinės lietuvių kalbos tekstyne.
Probleminiai klausimai: Ar „rastis“ dažniau vartojamas teisinga ar neteisinga reikšme? Kaip dažnai pasitaiko šio žodžio vartosenos klaidos? Kokiose tekstyno dalyse pasitaiko daugiausia „rastis“ vartosenos klaidų?
Darbo uždaviniai:
1. Surinkti duomenis iš Dabartinės lietuvių kalbos tekstyno bei suklasifikuoti konkordanso eilutes pagal „rastis“ vartosenos taisyklingumą ir tekstyno dalis.
2. Suskaičiuoti, kiek pasitaiko netaisyklingos ir taisyklingos „rastis“ vartosenos pavyzdžių atskirose tekstyno dalyse ir visame tekstyne.
3. Susisteminti, aprašyti gautus duomenis ir padaryti išvadas.
Darbo metodas: tekstynų lingvistikos ir aprašomasis.
Darbo struktūra: 3 pagrindinės dalys, kuriose skaitytojas palaipsniui supažindinamas su semantika, semantizmo teorija, teisingoms bei neteisingomis „rastis“ reikšmėmis ir galiausiai šio žodžio paplitimu Dabartinės lietuvių kalbos tekstyne. Toks teiginių išdėstymas tikslingas, siekiant išsiaiškinti šio semantizmo paplitimą šiuolaikinėje rašomojoje kalboje. Taip pat pridėti priedai, vaizdžiai atspindintys „rastis“ vartosenos klaidų dažnumą ir paplitimą takstyne.
SEMANTIZMO TEORIJA
Semantizmo terminas sietinas su graikų kalbos žodžiu semantikos „reikšminis“. Dar iki aštuntojo dešimtmečio plačiai vartota semantikos sąvoka bei jos vedinys semantinis ( pranc. semantique)1. Tačiau, remiantis A. Pupkio tyrinėjimais, galima teigti, jog šis terminas mūsų kalbotyroje yra palyginti jaunas - imtas vartoti tik aštuntajame dešimtmetyje2.
Semantika - kalbotyros mokslo šaka, tirianti kalbos vienetų reikšmes, sisteminius ryšius ir reikšmių kitimą3.
Semantizmas – savas žodis, tačiau, pavartotas netinkamame kontekste, jis tampa kalbos klaida. Šių žodžių nėra daug, tačiau jie labai dažnai vartojami ir taip kenkia kalbos taisyklingumui.
Dažniausiai vartojami semantizmai detaliai išanalizuoti A.Paulauskienės ir D.Tarvydaitės knygoje „Žodyno normos ir dabartinė vartosena“4. Joje teigiama, kad neturėtą reikšmę žodžiui suteikia svetimos kalbos įtaka, kuri ypač ryški dvikalbystės sąlygomis, kada kalbama nejaučiant skirtumo, nykstant gimtosios kalbos jausmui. Taip pat šių kalbos klaidų pasitaiko dėl visuomenės nepasikeitusio požiūrio į kalbos kultūrą (nejaučiama, kuri žodžio reikšmė yra tinkama, kuri ne). Pagaliau žodžių reikšmės nuolat keičiasi, plėtojasi,...
Šį darbą sudaro 2746 žodžiai, tikrai rasi tai, ko ieškai!
★ Klientai rekomenduoja
Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?
Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!
Norint atsisiųsti šį darbą spausk ☞ Peržiūrėti darbą mygtuką!
Mūsų mokslo darbų bazėje yra daugybė įvairių mokslo darbų, todėl tikrai atrasi sau tinkamą!
Panašūs darbai
Atsisiuntei rašto darbą ir neradai jame reikalingos informacijos? Pakeisime jį kitu nemokamai.
Pirkdamas daugiau nei vieną darbą, nuo sekančių darbų gausi 25% nuolaidą.
Išsirink norimus rašto darbus ir gauk juos akimirksniu po sėkmingo apmokėjimo!