Gyvybė- tai galia būti gyvam. Nuo amžių pradžios gyvybė buvo svarbiausia vertybė, kurią kažkada turėjo žmogus, bet ta gyvybė ne visada priklauso tik žmogui. „Gyventi - tai kovoti, kovoti - tai gyventi.“ Deja, ne visi žmonės supranta, kad reikia branginti ne tik savo, bet ir kito žmogaus ar gyvūno gyvybę, o supranta tik tada, kai akis į akį susiduria su mirtimi. Dauguma lietuvių rašytojų savo kūryboje atskleidė gyvybės vertę, arba atvirščiai – jos nuvertinimą, nes ši tema yra opi net šiomis dienomis.Tad šiandien savo kalboje, remdamasis Jonu Biliūnu, Baliu Sruoga ir Antanu Škėma aptarsiu gyvybės vertę ir nuvertėjimą lietuvių literatūroje.
Balio Sruogos memuariniame kūrinyje „Dievų miškas“ atsiskleidžia, kad gyvybės neįvertinimas, žmonių sužvėrėjimas buvo vienos iš žiauriausių XX amžiaus problemų. Balys Sruoga kaip įkaitas kartu su dar keliolika Lietuvos inteligentų buvo išvežtas į Štuthofo koncentracijos stovyklą. Ten praleidęs beveik dvejus metus rašytojas nusprendė parašyti atsiminimų knygą. Sruogos atsiminimai- tai liudijimas ateinančioms kartoms apie nusikaltimus ir žmogaus dehumanizavimą. Rašytojas ieškojo atsakymo į pagrindinį 20 amžiaus klausimą: kaip ir kodėl atsirado nežmoniška fašizmo ideologiją kaip vieni žmonės pavirto žvėrimis, o kiti, silpni, iškankinti, bejėgiai, iš paskutinių jėgų stengėsi išlikti žmonėmis, ir išsaugoti gyvybę. Iš autoriaus atsiminimų nesunku suvokti, jog lageryje praranda vertę visa tai, kas normaliame gyvenime turi prasmę,- pirmiausia kultūra, inteligentiškumas, žmogiškumas. Kūrinyje aprašoma asmens orumą žeminanti lagerio buitis- kankinimus primenantys darbai, absurdiška prievolę numirti, kalinių sužvėrėjimai. Sruogos atveju išlikti kantriam buvo vienintelis išsigelbėjimas iš mirties gniaužtų, nes pagrindinė problema buvo badas : “žmogus iš bado gali savo artimą užmušti, ką tik mirusiam dar šiltus organus išplėšti.. “ iš paties autoriaus žodžių galime suvokti, jog labai svarbu nepalūžti, nepasiduoti kitų įtakai ir išlaikyti “šaltą protą” sudėtingose situacijose. Gyvenimas lageryje dažnai lyginamas su karu : lageryje jokios pagalbos nesulaukiama, nėra jokios pagarbos žmogui, jis laikomas gyvūnu; kare- sužeistajam teikiama pagalba, sužeistąjį net priešas pagerbia....
Šį darbą sudaro 1283 žodžiai, tikrai rasi tai, ko ieškai!
★ Klientai rekomenduoja
Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?
Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!
Norint atsisiųsti šį darbą spausk ☞ Peržiūrėti darbą mygtuką!
Mūsų mokslo darbų bazėje yra daugybė įvairių mokslo darbų, todėl tikrai atrasi sau tinkamą!
Panašūs darbai
Atsisiuntei rašto darbą ir neradai jame reikalingos informacijos? Pakeisime jį kitu nemokamai.
Pirkdamas daugiau nei vieną darbą, nuo sekančių darbų gausi 25% nuolaidą.
Išsirink norimus rašto darbus ir gauk juos akimirksniu po sėkmingo apmokėjimo!