Asmenybės laisvės tema XX a. lietuvių prozoje. Škėma ir Sruoga

XX a. įvykiai - Pirmasis ir Antrasis pasauliniai karai, vyraujanti įtampa - darė įtaką lietuvių prozininkų kūrybai. Žodžio ribojimas, pakitęs požiūris į žmogų keitė kalbėjimo būdą apie asmenybės laisvę - savo individualybės suvokimą bei teisę reikšti mintis. Balys Sruoga bei Antanas Škėma, XX a. vidurio katastrofų literatūros atstovai, kūriniuose vaizduoja aplinkybių nulemtą asmenybės suvaržymą.
Pirma, daugelio kūrinių pagrindiniai veikėjai moderniojoje prozoje yra tarsi įrašyti į istoriją. Jų gyvenimo įvykiai, pasakojimai, dažniausiai, būna parašyti remiantis vienomis ar kitomis istorinėmis aplinkybėmis. Galima pasakyti ir taip: moderniosios prozos žmogus yra istorijos metafora. Vienas iš tokių autorių, kurio kūryboje galime įžvelgti ne mažai tokių faktų yra prozininkas, dramaturgas Antanas Škėma. Vienas žymiausių jo kūrinių yra romanas „Balta drobulė“. Kūrinyje vaizduojami istoriniai įvikiai: Nepriklausomybės laikų Lietuva, rusų okupacija, karas, pabėgėlių stovyklos Vokietijoje, leidžia skaitytojams suvokti, kaip jautėsi rašytojas vienoje ar kitoje situacijoje. Škėmos romanas dar vadinamas XX a. vidurio lietuvių, europiečių istorinės patirties dokumentu, ir to laikotarpio dvasinės katastrofos apibendrinimu. Visos šios aplinkybės knygos veikėją priverčia susimąstyti, kad karų ir tremčių amžiuje pasauliui nebereikia tikrojo meno ir poetas, ieškantis tiesos, nepriimantis abejingo miesčioniško egzistavimo, galiausiai pats save sunaikina. Tačiau kūryba yra vienas iš būdų sukilti prieš pasaulio absurdą, kurio nesuvokiantis žmogus gyvena niekingą gyvenimą. Taigi, remiantis šiuo autoriu, galima pritarti teiginiui, kad literatūra yra istorinės patirties liudijimas, kuris leidžia šių laikų skaitytojui suprasti tuometinius įvykius, su jais susipažinti iš arčiau ir suprasti, kaip jautėsi žmogus, atsidūręs ribinėje situacijoje.
Be to, labai dažnai literatūriniuose kūriniuose yra atskleidžiama rašytojų asmeninė ir istorinė patirtis.Tai labai sudomina, nes skaitytojus žavi tai, kas tikra. Rašytojai, remdamiesi savo patirtimi, dažniausiai renkasi memuarinę literatūrą- atsiminimų literatūrą. Žmogus negalėdamas išsakyti savo jausmų kažkam kitam, juos užrašo savo dienoraščiuose, o vėliau jie būna publikuojami. Gyvenimas ekstremaliomis sąlygomis, mirties artumas, istorinės aplinkybės skatino žmonių norą išlikti nors dvasiškai, perteikti savo jausmus juos užrašant. Memuarai grindžiami autoriaus atminties...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!