Literatūrinio rašinio „Skriaudos ir kaltės tema lietuvių literatūroje“ įžanga ir pastraipa

Skriauda – tai neteisingas poelgis ar žalos sukėlimas kitam žmogui ar gyvai būtybei. Skriauda gali sukelti nuoskaudą ir jei, skriaudą padaręs žmogus yra moralus, vadovaujasi krikščioniškosios moralės principais – ilgainiui pradeda jausti kaltę, sąžinės graužimą. Skriaudos ir kaltės temos atsiskleidžia ir lietuvių literatūroje. Šios temos buvo itin aktualios Lietuvos tautos sunkmečiu, kai visuomenė išgyveno skriaudą, neviltį, baimę bei kaltę. Sunkūs išgyvenimai, vertybių krizė atsispindėjo lyrinės prozos pradininko Jono Biliūno novelėje „Ubagas“ bei lietuvių prozininko Juozo Apučio kūriniuose. Lietuvių rašytojams svarbu šviesti visuomenę moralinių vertybių nuvertėjimo metu, siekiant išsaugoti žmonių padorumą bei žmoniškumą.
Pirmiausia, jausti kaltę, būti neabejingam kito skausmui, sugebėti užjausti – tai yra būtina žmoniškumo sąlyga. Gyvenime žmogus turi vadovautis krikščioniškąja morale, kurios esmė yra neteisti kito, o sugebėti atleisti. Savo kūriniuose J. Biliūnas nesmerkia tų, kurie...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!