Asmens laimės ir pareigos tema lietuvių literatūroje

Mikalojus Konstantinas Čiurlionis yra pasakęs: „Reikia turėti šviesos su savimi, iš savęs, kad šviestum tamsybėse visiems ant kelio stovintiems, kad jie išvydę patys rastų šviesos savyje ir eitų savo keliu, kad nestovėtų tamsybėse.“ Supratau, kad kiekvienas žmogus savo gyvenime privalo ieškoti šviesos ir gėrio ir tik tai jam suteiks pilnatvės jausmą. Žmogus yra sukurtas tam, kad į pagalbą pasitelkęs pačias įvairiausias priemones pasiektų išsikeltus tikslus ir būtų laimingas. Laimė – idealizuojama siekiamybė, pasiekiama atradus, tai, kas artima, kas teikia džiaugsmo. Neretai žmogus atsiduria pasirinkimų kryžkelėje – eiti keliu, kuris suteikia asmeninę laimę ar vykdyti pareigą. Pareiga – tai būtinas pagal įstatymą, dorovę, paprotį veiksmas, pagal kurį žmogus įsipareigoja veikti ar nesielgti tam tikru būdu. Dažnai literatūroje kūrinių herojai, pamindami asmeninę laimę, pasirenka pareigą. Todėl galimybės ir troškimai nesutampa, tad veikėjams dėl to tenka kažką aukoti. Asmens laimės ir pareigos tema gan dažna literatūroje, tad kalbėdama šia tema remsiuosi Justino Marcinkevičiaus drama „Mažvydas“, Vinco Krėvės – Mickevičiaus drama „Skirgaila“ bei Broniaus Krivicko biografija ir kūryba.
Veikėją, patiriantį asmens laimės ir pareigos konfliktą, pavaizdavo XX a. lietuvių poetas, dramaturgas Justinas Marcinkevičius, istorinėje poetinėje dramoje „Mažvydas“. Anot poeto, gyvenimas – tai malonumų indas, pripildytas kartaus pareigos ir atsakomybės gėrimo. Pagrindinis dramos veikėjas Martynas Mažvydas – XVI a. Renesanso epochos atstovas, reformacijos šalininkas, pastorius, etninių vertybių puoselėtojas, pirmosios lietuviškos knygos „Katekizmas“, išleistos 1547 metais, autorius. Kunigystė Ragainėje Mažvydui – nuolatinis, sunkus darbas, mėginimas liuteroniškai auklėti savo parapijiečius, įstrigusius tarp pagonybės ir katalikybės: ,, ...aš turėjau ateiti į čia, privalėjau prakalbint jų sielas, suteikti amžinybėje balsą tai žemei, tai Lietuvai aš jos liežuvis, kurs šaukia istorijos tamsai ir vėjui: aš čia, aš čionai“. Mažvydo, kaip pirmosios lietuviškos knygos kūrėjo, misija neeilinė - kertantis skirtingomis religijoms ir idėjoms Rytų Prūsijoje, augant lietuvių nutautėjimo grėsmei, jis privalėjo puoselėti krikščionybę bei lietuvišką žodį. Šis darbas jį dvasiškai sekino, nes...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!