Pareigos ir atsakomybės tema XX a. vidurio literatūroje

Lietuvių literatūra dažnai aprėpia temas, susijusias su meile, šeima, vaikais, vertybėmis. Tačiau ji taip pat kalba ir apie atsakomybę bei pareigą. Jau nuo seno žmonės suvokė, kas tai yra. Dažnas žmogus pareigos vykdymą minėdavo tai kaip didžiausią ir svarbiausią vertybę, kurios žmogus privalo laikytis, nes tik tai įprasmina žmogaus darbą ir netgi gyvenimą. Į atsakomybę šiais laikais žiūrima iš kitos pusės, todėl požiūris į ją tapo šiek tiek atsainesnis, sumenkino jos vertę. Tačiau literatūroje šios vertybės išliks vienos svarbiausių. Pavyzdžiui, tai galima įžvelgti Balio Sruogos, Justino Marcinkevičiaus, Broniaus Krivicko ir daugelio kitų lietuvių rašytojų kūryboje. Taigi, remdamasi paminėtų lietuvių autorių kūriniais, aptarsiu, kaip yra atskleidžiama atsakomybės ir pareigos tema XX a. vidurio lietuvių literatūroje.
Pareiga išsaugoti ir paliudyti istorinius žiaurumus įmanoma net ir uždaroj aplinkoj. Tai aiškiai įrodo lietuvių humaniškasis prozininkas ir dramaturgas, Antrojo Pasaulinio karo metais nacių koncentracijos stovykloje Štuthofe kalėjęs Balys Sruoga, memuarų knygos „Dievų miškas“ autorius. Kalėjimas hitlerinėje mirties stovykloje Sruogai buvo bene didžiausias asmenybės ir kūrybinės tvermės išbandymas, žiauri tikrovė, kurioje orumas ir noras gyventi nugali mirtį. Knygoje rašytojas vengia dėmesio sau, jam rūpi ne tik lietuvio inteligento laikysena totalitarizmo akivaizdoje, bet ir visų tautų žmonių tragiškas likimas. XX a. „Dievų miško“ pasakotojas atsiriboja nuo pragariškos tikrovės ir išsaugoja savo vidinę laisvę, o žvelgdamas į kitų žmonių bandymus išgyventi, pasitelkia ironiją taip lyg šaipydamasis iš žlungančių žmogiškų vertybių. Žmogaus atskirtis kaip naikinimo forma įamžinama ir žydų kilmės prozininko Icchoko Mero romane „Lygiosios trunka akimirką“. Jame pasakojama Vilniaus geto žydų istorija, kai nacių budeliai bandė palaužti šios istorinės tautos dvasią. Žydus smerkė ne tik lietuviai, todėl tai ne atskiros tautos, bet ir visos Lietuvos, visos Europos katastrofa. Žydai amžių amžiais buvo viena pagrindinių Lietuvos kultūros ir istorijos turtintojų. Žmogaus savybės, primenančios Dievo paveikslą: pasiaukojimas, meilė, laisvė, – I. Mero nuomone, iš tiesų yra neatskiriamos nuo žmogaus. Užtat jo...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!