Pasakotojo vaidmuo literatūroje - Literatūrinio rašinio pastraipa

Pasakotojas, atliekantis kūriniuose svarbiausią vaidmenį, yra kiekvieno rašytojo vaizduotės išraiška, XX a. vid. katastrofų literatūros atstovo, literato ir profesoriaus B. Sruogos memuarų knygoje „Dievų miškas” išryškinamas pasakotojo, kuris nehumaniškoje aplinkoje nesužvėrėja, o susikuria ironišką požiūrį, vaidmuo. Štai pats B. Sruoga, istorinės poetinės dramos pradininkas, kartu su keliasdešimčia kitų lietuvių kultūrininkų ir politikų 1943 m. buvo įkalintas fašistinio lagerio „mokykloje“ Štuthofe. „Šiaip aš žvalus ir giliai ironiškas - ne žmonių, su kuriais kartu žūstu, bet viso plačiojo pasaulio atžvilgiu", - rašė jis laiške iš Štuthofo, o grįžęs šį ironišką žvilgsnį perleido memuarų knygos pasakotojui. Atsiminimų knygoje „Dievų miškas“, kurią B. Sruoga parašė gydydamasis Birštono sanatorijoje ir kuri buvo pasmerkta kaip neatitinkanti sovietinės ideologijos, pasakotojas susiduria su ribinėmis situacijomis, nežinomybe, smurtu ir mirtimi. Visų įvykių liudytojo, beteisio kalinio, akimis žvelgiama į lagerio kasdienybę, ironija iškeliama kaip priemonė apsisaugoti nuo dvasinio atbukimo. Lagerio budeliai ironiškai vadinami „narsuoliais" ir „karžygiais", sarkastiškai pabrėžiamas Majerio skonis statyti kartuves šalia Kalėdų eglės. Antifrazėmis ir deminutyvinėmis formomis („galvažudėliai", „banditėliai")...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!