Gyvybės vertė literatūroje (Sruoga, Milošas)

išplėtotas totalitarinio režimo aukos Balio Sruogos ir pasaulinio lygio poeto Česlovo Milošo kūryboje.
paremtas autoriaus biografija – žlugus okupantų viltims Lietuvoje įkurti SS legioną, 1943 m. Balys Sruoga buvo
suimtas ir išvežtas į Štuthofo koncentracijos lagerį kaip vienas iš įkaitų. Kraupūs išgyvenimai, rašytojui grįžus į
Lietuvą, vos per porą mėnesių buvo suguldyti į memuarų knygą, tačiau ji buvo išspausdinta tik praėjus dešimčiai
metų po B. Sruogos mirties, nes baimintasi, kad nacių lagerin patekusio žmogaus patirtis primins sovietinių
tremtinių likimus. Romane, konstruojamame iš beveik savarankiškų skyrių, vienijamų erdvėlaikio ir naratoriaus,
ypač ryškus triuškinantis paniekos gyvybei pajautimas. Mirties stovykloje mėgaujamasi žudymu ir luošinimu.
Iškreiptą esesininkų, įkūnijančių visą totalitarinę sistemą, moralę liudija žudymo būdai. Jų yra ir labai rafinuotų
– mirtininkas pasitinkamas mediko chalatu vilkinčio karininko, palydimas į specialią būdelę neva ūgio ir svorio
pamatuoti ir nušaunamas pro tam įtaisytą angą. Kaliniui suteikiama gyvybės išsaugojimo viltis, iš kurios
makabriškai pasityčiojama. „Dievų miško“ pasakotojas pripažįsta, kad ir kalinių prižiūrėtojai kadaise buvo
žmonės, bet nuolatinė įtampa, pavojus, baimė pavertė juo žvėrimis, instinktyviai kovojančiais dėl būvio. Būtent
toks nužmogėjimas, humanizmo pamynimas parodomas kaip žymiai pavojingesnė grėsmė nei fizinė mirtis,
gyvybės praradimas. Tai suvokdamas, romano pasakotojas renkasi išsaugoti žmoniškumą. Humanizmą, intelektą,
aukštą dvasinę kultūrą indikuoja ironija bei erudicija. Lygindamas rėkiantį esesininką su slibinu iš vokiškos
operos „Siegfrieda“, apmąstydamas baroko smukimą į baraką, pasakotojas parodo savo egzistencinę poziciją
gyvybės efemeriškumo akivaizdoje – sąmoningai priešintis žmoniškumo praradimui. Vartojant ekstradiegetinį-
homodiegetinį* naratoriaus tipą, lagerio realybė perteikiama subjektyviai, tačiau ironija padeda išvengti
jausmingumo, kuriamas groteskiškas vaizdas, sukrečiantis skaitytoją labiau nei tradicinis realistinis pasakojimas.
Balio Sruogos „Dievų miškas“, anot literatūrologo Vytauto Kubiliaus, „unikalus daugiasluoksnis
dokumentiškumo ir grotesko poetikos lydinys“, kelia idėją, kad tik puoselėjant kultūrą galima išsaugoti
žmoniškumą, net ir kai gyvybė praranda vertę. Tik toks sizifiškas...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!