Šventės reikšmės literatūroje (B. Sruoga, M. Katiliškis)

10
11
12
13
14
15
16
17
18
19
20
21
22
23
24
25
26
27
28
29
30
31
32
33
34
35
36
37
38
39
40
41
42
43
44
45
46
47
48
49
50
51
52
53
54
55
56
57
58
59
Šventės yra ypatingos dienos, kurių metu žmogus gali pamiršti rūpesčius, atsiriboti nuo nuobodžios rutinos, džiaugtis mažais gyvenimo malonumais. Pavasarį minima viena iš svarbiausių krikščioniškojo pasaulio švenčių – Velykos. Modernizmo epochos literatūroje ši šventė žymi ne tik Jėzaus prisikėlimą, rašytojų kūryboje ji įgyja kur kas daugiau reikšmių. Pavyzdžiui, Balio Sruogos romane „Dievų miškas“ velykų naktis vaizduoja XX a. vidurio katastrofų paveikto žmogaus laikyseną vertybių krizės metu, o Mariaus Kališkio romane „Miškais ateina ruduo“ Kristaus prisikėlimo šventė parodo personažų santykių raidą.
Praėjusio šimtmečio pirmos pusės rašytojo Balio Sruogos memuariniame romane „Dievų miškas“ Velykos atskleidžia fašistinės sistemos nužmogėjimą. Antrojo pasaulinio karo metais autoriui teko išeiti Štuthofo koncentracijos stovyklos „mokyklą“, todėl romane vaizduojama žiauri lagerio kasdienybė: sunkus ir žeminantis darbas, klipatų eisenos, prižiūrėtojų kankinimai ir patyčios. Tačiau, priešingai nei lagerio budeliai, kai kurie kaliniai dar nebuvo praradę žmogiškumo. Tai parodo 1943 m. velykų nakties epizodas. Vidurnaktį į baraką įsiveržia „mušeika specialistas“ Vacekas Kozlovskis ir tyčiojasi iš kalinių: „Ar jūs, kiauliasnukiai, įvertinat mano gerą širdį“. Tolesniems „budelio mėgėjo“ veiksmams aprašyti B. Sruoga pasitelkia ironiją, kuri autoriui buvo tarsi skydas nuo mirties pavojaus: iš pradžių, Vacekas Kozlovskis pagaili jauno kalinio, velykų proga padovanoja maisto, „Ašarodamas jis jį glaudžia prie krūtinės“, bet, kai jaunuolis nepaklūsta budelio įsakymui, prižiūrėtojas jį sumuša. Ukrainietis iš Lvovo nesutinka Vaceko Kozlovskio verčiamas sumušti kito kalinio, nes „jis nieko bloga... man nepadarė“. Tai įrodo, kad kai kurie asmenys sugebėjo atsilaikyti prieš fašistinio režimo žiaurumą ir dar neprarado krikščioniškų vertybių. Kitame Velykų šventės epizode būrys kalinių dalinosi vieną margutį. Ta viena plona kiaušinio riekelė, tekusi pagridiniam veikėjui, padeda bent akimirkai pamiršti realybę ir dar kartą įrodo, kad koncentracijos stovyklos nesugebėjo palaužti visų kalinių. Taigi Jėzaus prisikėlimo šventė B. Sruogos romane „Dievų miškas“ parodo, kad, nors fašistinei sistemai pavaldūs žmonės buvo morališkai degradavę ir praradę žmogiškumą, kai kurie kaliniai neišdavė savo vertybių net katastrofų laikotarpiu.
Egzodo rašytojo...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!