Renesansas ir humanizmas Lietuvoje: kultūra, universitetas, mokslas

Ir vis dėlto, tarp Vakarų Europos ir Lietuvos renesanso yra tam tikrų esminių skirtumų, kuriuos prof. B. Genzelis skirsto į tris grupes: 1) viduramžių Vakarų Europai būdingas feodalinis susiskaldymas, o Lietuvoje atvirkščiai – silpnėjo centrinės valdžios įtaka, 2) Vakarų Europoje Atgimimo idėjos buvo reakcija i scholastinį mąstymo būdą, o Lietuvoje sklido kartu su krikščioniškos pasaulėžiūros įsitvirtinimu, ir galų gale 3) Vakarų Europoje feodaliniai santykiai formavosi V – XIII a., o Lietuvoje – XV – XVI a. t.y. daug vėliau, bet sparčiau.
Dabar aš bandysiu apžvelgti renesansinės Lietuvos mokslą, universitetą, kuris, be abejo, būtinas aptariant LDK Švietimo sistemą bei mokslinį lygį, ir kultūrą, kuriai ne maža įtakos turėjo minėti veiksniai, būtent – iš universiteto sklindančios idėjos, besiplečiantis mokyklų tinklas, padidėjęs raštingumas. Kultūrą ne mažiau įtakojo Europietiškojo renesanso mados (knygų kaupimas, meno dirbinių kolekcionavimas, kelionės po Europos ir dar tolimesnes šalis, studijos užsienio universitetuose). Pastaroji kultūra apibūdinama Lietuvos, bet ne lietuvių ir taikoma išimtinai didikams, bajorams, turtingiesiems miestiečiams.
Valstiečiai nei Renesanso epochoje, nei po jos neturėjo galimybių nei studijuoti, nei kaupti kokių nors vertybių. Jie mokėdavo tiek, kiek jiems įdiegdavo vietos kunigas ar klebonas.
Akademikas J. Jurginis savo knygoje „Renesansas ir humanizmas Lietuvoje“ pastebi, kad Renesanso epocha – iškiliausia LDK kultūros istorijoje: „Feodalinės Lietuvos istorijoje XVI a. pats įdomiausias. Jame atsirado lietuvių raštija, buvo parašytos Lietuvos metraščių plačiosios redakcijos, išspausdintas Lietuvos Statutas ir įsteigta aukštoji mokykla. Feodalinės Lietuvos valstybės ir visuomenės progreso kreivėje tas amžius buvo viršūnė, nuo kurios XVII a. viduryje prasidėjo ūkinis, politinis ir kultūrinis kritimas, trukęs iki XVIII a. paskutinio ketvirčio.“ Tokią koncepciją pateikia ir plėtoja J. Jurginis. Prof. B. Genzelis vardija: „Pradėta gilintis į naujas vertybes. Apmąstymo objektu tapo pati tauta. Iškilo tokios asmenybės kaip M. Daukša, kurio pateikta tautos sampratos definicija pranoko amžininkus.“
Iš tiesų – pasigilinus į XVI a. LDK gyvenimą tampa aišku, jog tai tikrai ypatingas laikmetis, kurio metu...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!